Dansu Dansu

Pasibaigus pirmajam rinkimų turui, natūraliai kilo klausimų kodėl prognozės kai kada neatitinka rezultatų. Kaip statyti “Orakule”, jeigu iš profesionalų negali gauti tikslių atsakymų? Vis dėlto, pasiklausęs p. Rasos Ališauskienės, suprantu, kad labai daug kaltės tenka ir žiniasklaidai dėl neteisingo faktų interpretavimo. Kaip tai susišaukia su senesniu mano komentaru apie žurnalistų darbo kokybę…

Dansu Dansu: Paskutiniame “Baltijos Tyrimų” tyrime, paskelbtame kiek daugiau nei prieš savaitę, pergalė buvo prognozuojama Tėvynės Sąjungai. Toliau – LSDP, “Tvarka ir Teisingumas” ir t.t. Vis dėlto, rinkimų rezultatai gana skiriasi, nes antraja tapo TTP, o Naujoji Sąjunga nepateko į Seimą. 

p. Rasa Ališauskienė: Apie paskutinę ikiriniminę apklausą. Paskutinės apklausos duomenys rodė, kad 5 partijos pirmauja (TS nedaug atsiplešusi). Skirtumai tarp pagrindinių partijų – 2 – 1 procentas. Tuo pat metu 22% rinkėju nebuvo nusprendę, už kurią partiją balsuoti. Kita vertus, 42% nutarusių dalyvauti rinkimuose sakė, kad jie pasirinko partiją, už kurią balsuos, bet paskutiniu momentu dar gali keisti apsiprendimą. Iki rinkimų buvo likę dar 3 savaitės.

Skelbdami tyrimo duomenis, mes skelbėme (nuo pavasario kas mėnesį) tiek % nuo visu apklaustų, tiek ir % nuo tų, kas nusprendė dalyvauti rinkimose.

NS, Valstiečių liaudininkų sąjunga, LiCS ir Liberalų sąjūdis visą laiką balansavo ant 5 % ribos, o bet kuri apklausa turi paklaidą. Jei apklausa vyktų likus 2 – 3 dienoms iki rinkimų, ji turetų mažesnę paklaidą.

Dansu Dansu: Buvo skelbta, kad balsuoti eis 80 – 90 proc. rinkėjų. Kaip atsirado tokie rodikliai, kurie prilygtų maksimaliam dalyvių skaičiui per rinkimų istorijas? 

p. Rasa Ališauskienė: Nuo pavasario skelbėme, kiek žmonių apsiprendė dalyvauti rinkumuose. Paskutinio tyrimo metu 29% sakė, kad tikrai dalyvaus, 22% sakė, kad greičiau dalyvaus. Taigi, mūsų skelbiamas galimas aktyvumas buvo 47-51%. Kitokių skaičių neskelbėme. Jūs, matyt, cituojat kažkieno kito skaičius.

Dansu Dansu: Kodel žiniasklaidoje, kai minimi skaičiai sakančiųjų už ką balsuos, jie imami nuo visos imties, o ne nuo žinančių už ką balsuos ir apskritai ketinančių balsuoti? 

p. Rasa Ališauskienė: Žiniasklaida gauna pilna pranešimą apie tyrimą – tiek skačius nuo visos imties, tiek nuo ketinančių dalyvauti rinkimuose (pažiūrėkite ELTOS pranešimuose.  Pagal sutartį su mūsų įmone ELTA turi pirmumo teisę skelbti šiuos duomenis ir daro tai korektiškai). Deja, kiti žiniasklaidos šaltiniai perspausdina informaciją vienas iš kito ir kartais tai daro selektyviai, nenurodo visos informacijos.

Dansu Dansu: Ar apklausose naudojami tik rinkiminiai partijų pavadinimai, ar nurodomi ir partiju lyderiai?

p. Rasa Ališauskienė: Mūsų apklausose naudojami partijų pavadinimai, nurodant ir pirmininko pavardę. Paskutinėje apklausoje prieš rinkimus buvo naudojamas tas sąrašas, kuris naudotas ir rinkimų biuleteniuose, nurodant 1 numerio sąraše pavardę (ne visur sutampa su pirmininku).

Dansu Dansu: Ar tyrimų kampanija leidžia laisvai interpretuoti skaičius, ar paruošia tikslius pranešimus spaudai, kad tyrimų rezultatai mažiau patyrusio skaitytojo nebūtų netinkamai interpretuoti?

p. Rasa Ališauskienė: Mes siunčiame ataskaitą spaudai su paaiškinimais. Taisyklės, skelbiant tyrimų rezultatus, reikalauja skaičius skelbti atskirai, o savo komentarus (žiniasklaidos) atskirai. Taigi jie turetų būti aiškiai atskirti. Deja, ne visos žiniasklaidos priemonės to laikosi.

Apibendrinant – tiek mūsų, tiek Vilmorus paskutiniai prieš rinkimus daryti tyrimai atspindėjo rinkėjų pasirinkimo tendencijas tiksliai. Vienintelė TPP gavo daugiau balsų, nei manyta, bet Lietuvoje naujos partijos paprastai surenka didžiąją daįi neapsisprendusiųjų balsų (tas pat buvo su DP 2004 m.). 

Artūras Kokoškinas  (472 įrašai)