Spa 7, 2008
Filas: paleiskime senus žurnalus į laisvę
Kodėl žurnalams nepaleidus į laisvę savo senų numerių, kurie dabar dūla nežinia kur? Pavyzdžiui, mėnesio senumo “Valstybę”, “Veidą”, “Investuok”? Trijų mėnesių senumo “Cosmopolitan” arba “Laimą”? Sakote, niekas nepirks naujausio numerio, o lauks kol galės parsisiųsti iš interneto? Kiek tokių bus? Kiek yra tokių, kurie neturi asmeniško ryšio su žurnalu ir nenori vartyti dar dažais kvepiančių puslapių, skaityti naujausių komentarų arba patarimų kaip suvilioti vaikiną? Be to, juk gali žurnalą perskaityti ir “Rimi” prekybos centre prie spaudos lentynos. Ir neišleisi nė cento. O gali nueiti ir į biblioteką bei patogiai skaityti ten tyloje ir ramybėje.
Kokia nauda yra paleisti senus žurnalus į laisvę? Matau daug pliusų. Visų pirma, laisvas priėjimas prie senų žurnalo kopijų didina to žurnalo “prisiminimą”. Šansų padidėja, kad TNS apklausos metu skaitytojas atsimins ne tik pervertęs “TV Anteną”, bet ir skaitęs “Valstybę”.
Toliau, tai padidins citavimų skaičių kituose informacijos šaltiniuose: nuo studento magistrinio darbo, blogerio komentaro iki kito žurnalo arba laikraščio. Tai kuria vertę keliais būdais: didina žinomumą bei kuria leidinio – eksperto vertę vartotojui.
Trečia, tai padės didinti ir pardavimus. Jeigu beskaitydamas seną kopiją internete arba citatą blogerio komentare įsitikini, kad žurnalas tau duoda naudos, tikėtina, kad tu nepagailėsi pinigų ir užsiprenumeruosi arba nusipirksi naujausią numerį. Nes kam laukti mėnesį, jeigu viskas aplink taip greitai keičiasi?
Manau, naudų, gerai pagalvojus, atsirastų ir daugiau.
O tada žurnalas jau ir reklamą gali branginti…
Jeigu maži leidiniai nori kovoti dėl savo reitingų, jų rinkodara turi remtis ne tik tradicinėmis priemonėmis bei agentūrų keiksnojimais, bet ir netikėtais žingsniais. Tokiais, kaip nemokami senų numerių PDF.
Bijantiems išdalinti savo gėrybes siūlyčiau paskaityti Matto Masono knygą “The Pirate’s Dilemma” ir legenda tapusį Chriso Andersono straipsnį “The long tail”.
taip daro futbolo klubas “Ekranas” – http://www.fkekranas.lt/index.php?lang=1&sid=325&tid=1189. pradzioje zurnalas prekyboje, isplatinus visa numeri imetamas i puslapi pdf’inis variantas.
Veidas PDF archyva atveria prenumeratoriams. O naujausia PDF siuncia diena pries popierini.
Dauguma senu žurnalu pardavinėjama pačiose redakcijose. Teko pirkti keleta po 1 lt. :)
jo, pirkimas redakcijose sugeneruoja reiksminga skaitytoju skaiciu. Ypac populiaru tarp Kauno, Klaipedos, Panevezio skaityutoju, kurie su dziaugsmu skuba i sostine isigyti pigesnes periodikos
:)
Taip, Veidas jau pazenges ta kryptimi. Bet prenumeratorium vis tiek reikia tapti, t.y. susimoketi pinigus, nors galbut tau reikia tik vienos citatos is 2007 metu 14 numerio :)
Toks lengvo pobudžio klausimas, o iliustracija dėl ko tokia pasirinkai? :D
Gerai tokiems žurnalams kaip Valstybė, Veidas, kurie kuria turtingą turinį. Tai yra ir iš senų žurnalų yra naudos skaitytojui. Jie gali naudotis šiuo modeliu. O ką daryti tokiems kaip “Panelė”? Kaži ar turi baisiai išliekamosios vertės.
To LUKAS,
O kodel ne, juk ten rašo apie tūlus piliečius ir pilietes – tai ir yra išliekamoji vertė: susirandi mergina – pažiūri ar panelėj apie ja nerašė, gali sekti pvz. Minedo šlovės istorija, gali Jagelavičiūtės gyvenimo romaną susidėliot, o iš šiaip kas aktualu, gali lyginti pačio žurnalo evoliuciją, reklamų evoliuciją jame, begale dalykų, o šiaip elementaru, nėra tų PDF – išmokstame gyventi be jų, būtų – manau rastumėm kam panaudot.