Dansu Dansu

Iki lapkričio vidurio blogo tempas bus lėtesnis – keli iš mūsų išvyksta į pasaulio kraštą. 

Kelios įdomios mintys iš “Marketing Daily” skelbiamos “Ketchum” studijos “Global Food & Nutrition Practice”:

When it comes to food, consumers [...] pretty much want it all– taste, quality, health benefits, value for the price and greater say in decisions about safety, ingredients, and many other issues.

[...] Meanwhile, the percentages of consumers who indicated that they consider “brand name” among the factors they consider when buying food were eye-opening: U.S., 35%; UK, 24%; Germany, 16%; Argentina, 45% and China, 45% (for an average of 33%).

Tai skaitant, pirma kylanti mintis yra tai, kad “Vilniaus Duonai”, “Nematekui” ir kitiems vertėtų marketingo pinigus daugiausiai nukreipti į kokybės gerinimą, inovacijas, akcijas prekybos tinkluose, o įvaizdis ateis savaime per buzz’ą.    

Brandinau šitą postą savyje savaitę, nešiojau po širdim, dėliojau minusus, bandydama pagaminti pliusą. Bet yra kaip yra… Pradžiai pabrėšiu, kad viršelio ledi šeštasis jausmas man atskleidęs buvo jau seniai, smagu kad spėjimas pasitvirtino. Kai tik gavau kvietimą į Playboy pristatymo vakarėlį amas mane visisškai apleido – Pabo Latino? People!?!? Keistai pasirinkta pristatymo vieta, mano viltis apie galima exclusive vakarėlį (bei exclusive žurnalą) atšaldė iki arktinio minuso. Manau ne vienas sudvejojo: jei ant viršelio Pinkevičiaus žmona, tai kodėl vakarėlis ne Pachoj? :) :D butu more reasonable. Kaip didžiausia pačio pristatymo pliusą ivertinsiu, tą faktą, kad dar prieš paleidžiant į prekybą, ketvirtadienio naktį, laikiau naujausią Playboy savo rankose.

Turinys mane nustebino, ir tai nebuvo geroji nuostabos forma :) Daug apie leidinį pasako Playboy boso Hugh Hefnerio laiško citata:

“Du dešimtmečiai Lietuvai atnešė fantastiškų permainų. Atgavote nepriklausomybę, Jūsų šalis stiprėjo, visuomenė brendo, užaugo nauja karta. Regėdamas tai prisimenu savo šalį tomis dienomis, kai kilo idėja leisti žurnalą, labai panašų į tą, kurį dabar laikote rankose.”

Ką tai reiškia? Kad Hefneris patvirtina kad pirmasis lietuviškas Playboy savo kokybe labiau primena pirmąją, prieš 55 metus išleistą, nei šiuolaikinį Playbojų? Viršelio merginos viduje norėtųsi daug daugiau, norėtųsi suvokti už kokias vertybes ji nusipelnė atsidurti ant viršelio, o dabar -  skaitai tas kelias pastraipas “Lovoje su Asta”, o mintyse vis tiek toks jausmas lyg butum lovoje su Laimučiu:

O ir straipsniukai/naujienos, technikos stebuklai tokie visi morališkai pasenę, lyg surinkta iš paskutinių metų FHM ir Stuff puslapių. Tinklapis taip pat labai “įpūdingas”. Silpna žodžiu. Klausimas: kaip pirmasis įspudis paveiks skaitytojus? Gal būt reikia tikėtis, kad ateityje kokybė gerės ir tas faktas, kad spaudos kioskuose Playboy arba visai nėra, arba kampelyje, toli nuo FHM, užkištas, padės. Kuo mažiau mato, tuo mažiau pirks, tuo mažiau pamatys, kad pirmasis blynas svilstelėjo.

Artūras Olšauskas ir lietuviško marketingo pasaulis yra neatsiejami. Vis dėlto, ką mes žinome apie “Wazzap” ir “Password” užkulisius? 

1. Ar teisybė, kad “Best Marketing” pagrindinė veikla yra konferencijos, o žurnalas yra pačios veiklos pradžios rudimentas?

Žurnalas turi konkrečią funkciją ir aiškią auditoriją, tad negalėčiau jo prilyginti uodegikauliui..:) Tiesa, pagrindinis įmonės pinigų šaltinis leidžiantis visus metus išlaikyti ofisą, mokėti darbuotojams atlyginimus, o valstybei mokesčius yra konferencijų organizavimas.

2. Kodel žurnalas pasirodo taip neperiodiškai? Ar nieko įdomaus nevyksta, ar trūksta autorių? O gal trūksta reklamos užsakovų?

Šiuo metu popierinis “Best Marketing” (anksčiau “Baltic Marketing & Advertising”) pasirodo du kartus per metus. Vienas numeris pristato kasmetinių reklamos festivalių darbus – ADrenalinas, Golden Hammer, Kijevo ir Maskvos festivalis, Golden Drum, Cannes Lions, Epica ir t.t. “Best Marketing” yra visų šių festivalių oficialūs atstovai Baltijos šalyse. Antras metinis numeris pristato sėkmingiausias rinkodaros kampanijas (efektyvumo konkursų laimėtojus) – atvejų analizes iš Baltijos šalių, Centrinės ir Vidurio Europos (EFFIE). 

Katalogus papildo rinkos lyderių interviu ir reklaminiai puslapiai. Tad teisingiau tai būtų vadinti ne žurnalu, o katalogu ar almanachu, dokumentuojančiu reklamos/rinkodaros istoriją. Ilgalaikės prenumeratos nėra – siunčiama su sąskaita faktūra arba nemokamai mūsų konferencijų metu. 

Visas kitas rinktines naujienas keliame į lokalias www.best-marketing.com versijas ir pasirodo naujienlaiškių formatu ar konferencijose. Lietuvoje dalį mus pasiekusių ar sukurtų naujienų atiduodame dienraščiams ir tinklaraščiams, o kartais tiesiog rekomenduojame pašnekovus ar perduodame kontaktus. Kitaip tariant – geri dalykai nelieka nepastebėti. 

Baltijos šalyse nėra nei vieno vietinio ar tarptautinio reklamos/rinkodaros žurnalo pasirodančio kas mėnesį, nes nėra perkančios auditorijos. Poros tūkstančių, kuriems turėtų būti aktualu, kiek mažesnė dalis, kuri domisi ir mažytė dalis, kurie realiai pirktų. Kaip pavyzdį galima tyliai prisiminti “Reklamos ir marketingo idėjas”. 

Sprendimas? Galima samdyti aktyvius reklamos pardavėjus ir sukurti stiprius distribucijos kanalus, bet “išeis tas ant to”, nes pinigus valgys žurnalistai, partneriai, o labiausiai popierius, spauda ir dizainas. Be to, žurnalas jus pasieks, o naujienos pasens. Kam gadinti popierių ir teršti aplinką? Juk yra internetas ir platesnės auditorijos žurnalai “Verslo klasė”, “Versus”, “Valstybė”, “Veidas”, kur teminiai reklamos/rinkodaros straipsniai puikiai randa vietą. Galiausiai yra “Laisvalaikis” su 2 – 4 psl., kuriuos kas savaitę parengia “Best Marketing” ir “ŽudykRekama” komanda.

3. Ar marketingo konferencijos yra pelningas verslas? Kokia pelno marža įvertinus visas islaidas (užtenka procentų)?

Tikslių tarptautinių skaičių neturiu, bet po metinės veiklos lieka spėju apie 10 proc.

4. Kaip manai, ar Lietuvos marketingo bendruomenė turi naudos iš jūsų rengiamų konferencijų? Kai kada susidaro įspūdis, kad jose lankosi tie patys žmonės. Be to, dauguma arba is agentūrų, arba jeigu marketinge, tai ne pagrindinėse pozicijose.

Manau, kad vertės negavę žmonės neateitų dar kartą, o dalyvių sąrašus skelbiame atvirai. Būtų klaidinga teigti, kad jie nėra sprendimų priemėjai. Apskritai, per trejetą metų pastebėjau, kad konferencijų dalyviai labai aktyviai keičia savo darbo pozicijas ir kyla karjeroje.  

5. Kaip būtų galima įtraukti vadovus aukštesnėse pozicijose, t.y. tuos, kurie iš tiesų priima sprendimus ir nuo kurių priklauso Lietuvos marketingo klimatas?

Kas yra vadovai aukštesnėse pozicijose ir kiek jų? Jei tai TOP 50 reklamuotojai – tuomet juos galima rasti tarp mūsų pranešėjų. Stengiamės nesikartoti ir kviesti vis naujus, tad per istoriją iš WAZZAP, BEST INTERNET ar PASSWORD pranešėjų / žiuri narių susidarytų garbus sąrašas. Amžina problema – nėra rinkoje charizmatiškų asmenybių, o tie kurie žinomi – šimtą kartų matyti ir girdėti.

6. Ar ketinate tobulinti dabartinių konferencijų formą? Kai kurie lankytojai sako, kad jos pamažu išsikvepia.

Turinį ir formą tobuliname nuolat atsižvelgdami į atsiliepimus ir bendraudami su tiksline auditorija. Tiesa, nei Kanuose, nei Portorože kol kas neatrasti geresni formatai (žmogus klaba – žmonės klauso arba atlieka užduotis). Tai konferencijos – įžvalgų, patirties mainų, susitikimų ir pažinčių vieta. Tiesa, neatmetame pasiūlymų rengti ir teminius vidinius seminarus su užsienio ar Lietuvos pranešėjais. Paskutinis konferencijų mados klyksmas Didžiojoje Britanijoje – teminė konferencija/mugė su daug lygiagrečiai vykstančių specializuotų pranešimų – atvejų analizių (šurmuliuojantis turgus be dalomosios medžiagos, be pietų, be detalios programos ar garantijų). Esame prieš kelis metus išbandę lygiagrečias sesijas, bet žmonės skundėsi, nes negali persiplėšti. Mūsų šalyje daug specialistų, kurių pareigos tiesiog persikloja.      

7. Ar sunku suorganizuoti konferenciją (pvz., WAZZAP)? Kiek laiko prabėga nuo idėjos iki renginio?

Mūsų renginius vienijanti pagrindinė idėja – geriausia reklamos ir rinkodaros praktika atvejų analizių pavidalu. Ant scenos kalba įmonių atstovai, kampanijų autoriai ar profesionalūs konsultantai. Organizuoti ir atrinkti sunku, nes sėkmingi rezultatai neretai slepiami arba įmonių atstovai tiesiog…nesugeba pristatyti ant scenos. O bet ko rodyti negalime sau leisti, nes pernelyg rizikuotume. Prie renginio dirbama ištisus metus – stebimi rinkos veiksmai, potencialūs pranešėjai ir dalyviai. Jei būtų lengva – spėju turėtume daug sėkmingų konkurentų. Dabar ką pastebime – konferencijų organizatorius “X” atveža Kotlerį ir dingsta nuo žemės paviršiaus (gal žinote kas jie buvo?). Tiesiog Kotlerių (“one night stand”) skaičius ribotas. 
Svarstėme pasikviesti Seth Godin – jo honoraras apie 40 000 DOL. Vargu ar nenusivilsite ir praleidę kartu valandą išgirsite ką nors nauja (kas neparašyta jo paties tinklaraštyje). Bet ir ne čia šuo pakastas – jis nemėgsta skristi į Europą. Bet idėjos neatsisakome – galima užsakyti salę Niujorke, surikti Baltijos reklamos/rinkodaros žmones ir nuskristi. Juk bevizis…

Atrodytų – keistas klausimas. Juk jos media agentūros, todėl viską žino: kur ką suplanuoti, kiek kas kainuoja… Be to, jau beveik kiekviena turi skaitmeninės žiniasklaidos planavimo skyrių.

Bet kiek tie skyriai atsiranda dėl tikro pokyčių supratimo, o kiek todėl, kad “taip dabar visi daro”? Manęs neapleidžia jausmas, kad agentūros (tiksliau, jų verslo strategai) geriausiai supranta internetą, kuris buvo Web 1.0 laikais, bet ne Web 2.0. Tais priešistoriniais metais buvo madinga susikurti vitriną internete. Kiekviena save gerbianti agentūra tą ir padarė. Kitas “privalomas” dalykas buvo dėti naujienas. Ir agentūros dėjo… “Media House”, “Initiative”, OMD, CMS…

Dėl vitrinos iš pirmo žvilgsnio viskas aišku. Potencialus klientas turi sužinoti su kuo gali turėti reikalą. Bet kam naujienos? Klientams pritraukti? Neva kažkas, norėdamas sužinoti kas vyksta rinkoje, lankysis? Suburti bendruomenę? Tais laikais taip tikrai atrodė, bet per tiek metų turėjo paaiškėti, kad nereguliariai ir mažai atnaujinami puslapiai įdomūs tik keliems juos sukūrusiems žmonėms.

Apsilankiau ir aš. Matau, kad OMD laikas sustojo 2007 metų pabaigoje. “Initiative” irgi. “Media House” ir CMS? Sunku pasakyti, nes jų puslapyje reikia registruotis, kad galėtum tai suprasti. Bet registruotis šiais laikais, kai “empowerinti” vartotojai tikisi laisvo priėjimo prie informacijos…

Apdulkėjusių vitrinų pavyzdžių yra ir daugiau. Nuo nuorodų į seniai užsidariusius portalus (kas dar prisimena Rinkodara.lt? O “Omni Laikas”?) iki daug metų nesikeičiančių pagyrimų media planuotojams. Ką visa tai sako potencialiam klientui? Juk viskas prasideda nuo smulkmenų.

Komunikacija su klientais yra jau ne statiška vitrina, o bendravimas. Agentūros iš savo kolegų kitose šalyse gauna nemažai medžiagos. Galimybė ją matyti būtų komunikacijos pradžia. O kur dar blogo, “Facebook” ir “Twitter” teikiamos galimybės…

Žinoma, ne vien media agentūros dar gyvena Web 1.0. Daugybė jų užsakovų (tame tarpe ir korporacija, kurioje dirbu) kitkuo pasigirti irgi negali. Bet problema kai kur bent jau suvokiama. Ir pokyčiai vyksta, nors ne visur vienodu tempu. O media agentūros (ir PR bei reklamos agentūros taip pat) turėtų būti nuomonės lyderiai. Tačiau koks nuomonės lyderis, jeigu jis neturi nuomonės?

Dar viena galimybė reklamuotojams lysti į vartotojų akis -  “Įkrauk” aparatai. Tai naudinga mums kaip vartotojams – nuo šiol išsikrovusį mobilų galėsime pasikrauti kai jo labai reikės – oro uostuose, stotyse, ligoninėse ir t.t. Šis projektas aišku nesuderinamas su Maximomis ir Akropoliais, tačiau ieškokite naujųjų aparatų IKI ir Norfose. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. O ir pasikrauti galėsite beveik bet kokį telefoną, net Blackberry (mažiau pasisekė iPhonų turėtojams). Visas geris reklamuotojams tame, kad pakrovimo terminalas turi skystųjų kristalų ekraną bei nemaža šviečiantį stendą, žodžiu, kaip sakė Mažvydas – “Imkit mane i…” reklamuokitės:

Neseniai teko dalyvauti mokymuose, kuriuose konsultantas kalbejo apie “Dell”, jų sėkmę ir inovatyvų pardavimo būdą… “Dell” istorija labai gyva lietuviškos rinkodaros pasaulyje. Tačiau reikėtų pasieškoti naujų stabų:

Today, Dell is no longer the largest computer maker—Hewlett-Packard took the lead two years ago—and there are signs its old model isn’t working. Last quarter, Dell announced a 17 percent drop in profits, and the stock price has fallen significantly. [...] 

The PC maker has abandoned two of its core principles: exclusively online sales and owning its own factories. Dell has long been touted as proof that retail intermediaries can be cut out. Last year, however, in a dramatic about-face, the company ended its Internet-only sales model, joining the other major PC brands on store shelves. 

Viskas, užmirškime tą “Dell”. “Newsweek” straipsnis apie tai. 

Įdomus straipsnis “BusinessWeek’e” apie tai, kodėl “Zara” tokia sėkminga. Ir visai ne todėl, kad drabužius jiems siūva išnaudojami Afrikos žmonės:

Inditex’s secret? Besides selling relatively cheap clothes, which fit the times, the company maintains an iron grip on every link in its supply chain. That enables it to move designs from sketch pad to store rack in as little as two weeks. This “fast fashion” way of doing things has become a model for other apparel chains, such as Los Angeles-based Forever 21, Spain’s Mango, and Britain’s Topshop, which is set to open in New York next year. 

Kaip jie tai sugeba – straipsnye.

Šiandien “Integrity PR” siuntinėjo štai tokį tiesioginį paštą:

Žinoma, kažko “teaser’is”. Išpildymas ir kokybė abejotina. Kažkodėl išvis skatinama spėti “apieką čia”, neva “ei, čia tyzeris!”. Spėjimui priklijuotas “post-it’as”, matyt, klientas paskutinę minutę pareikalavo “call to action”. Atsakymo žadama po savaitės. Puodelyje buvo šilta kava. Spėliokite komentaruose arba ant savo klijuojamų lapukų.

Tiesa, kava buvo atsiųsta www.nezinau.lt autoriui

Štai jūsų dėmesiui trumpas interviu su D. Britanijos Jeremy Sternu (Institute of Sales Promotions), skaitysiančiu lapkričio pradžioje vyksiančioje “Wazzap?” konferencijoje. 

What have been the most important trends in sales promotions area in Europe in 2008?

The last few years have seen a lot of confusion in the marketing industry with no single trend standing out. A few years ago the future was thought to be in loyalty cards, but for most retailers these have failed to deliver the hoped for results and several have now closed or been significantly changed.  Equally SMS / text was once the “new kid on the block” and was well use for text to win type promotions. But as the public soon discovered, these have a tendency to be instant lose for 99% of all entrants, and now marketers are having to change they way they use texts to avoid lower response rates.

But if there has been one constant element it has been the drive to get consumers to go online, to visit branded promotional websites and there to participate in a promotion via on pack codes or games of change etc. In this way, promoters are able to gather consumer information and establish a personal dialogue at relatively low cost. This is a trend that is bound to continue.

Another trend has been the increasing power of fewer more powerful retailers. They tend to value price over brand building promotion and focus for 3 for 2, 50% free and other “added value” offers. This is attend to grow as the economy slows and commodity prices rise.

Finally a word about Experiential Marketing – this is about taking the brand to the people ( roadshows, instore sampling etc). This was popular at the beginning of the century with its emphasis on impact and direct consumer interaction. However as budgets get tight, brand managers are looking at the financial value of these very expensive campaigns, that may only offer contact with thousands of consumers, rather the millions that other marketing techniques can touch.

How does the recession affect sales promotions (compared to other forms of marketing)

I am old enough to remember the last recession in the UK in the mid 80´s. I was working at Tesco there, and things changed in just a few months. From trying to compare ourselves ( and our own label products) to those of Marks and Spencers, the focus suddenly became to price match against the discounters. And the same is happening now – with Tesco in particular now comparing its prices and products to those of Netto and Lidl, and claiming that it is Britain´s Biggest Discounter. Others have joined the rush to value, with both Marks and Spencers and Waitrose running big advertising campaigns offering A Meal for Two for £10 ( including main course, dessert and bottle of wine).  This sort of packaged offer is bound to grow in popularity.

Sulauksime tokių promo ir Lietuvoje… Gerai vartotojams, vargas gamintojams…