Dansu Dansu

Jeigu įdomūs JAV vykstantys debatai apie tai, ar naujoji “Microsoft” kampanija yra pravalas, ar ne, siūlau paskaityti “The Buzz Bin” rašomą PRščikų(o):

A major problem with Microsoft is the general perception of their products and the fact that they have not clearly established their brand persona. Sure, they have 90% of the market and everyone knows who Bill Gates is, but what does that really mean? Mac users may only hold about 10% of the market, but with that, they have an almost cult following and top influencers. 

Ir “Hard Knox Life“, kurį rašo “Procter & Gamble” brand manageris:

The new Microsoft ads work because they focus on what brings us together instead of what sets us apart. They work because they call out that most of us “are not what you call hip”… nor do we want to be.  They work because they show that PC users are not about stereotypes and looking down on others.  And they work because they are funny with things like “I turn #2 into energy” or “I’m a PC and I sell fish.”

Absoliučiai skirtingos nuomonės. Įdomu, kas bus teisus. 

Skyriaus kolegos, projektų vadovas iš media, reklamos arba PR agentūros, tavo tiesioginis vadovas – ar jie turi profilį “Facebooke” arba “LinkedIn”? Ar jie sėdi One.lt? Ar jie klausosi “Žinių Radijo”, ar “Opus 3”? Jie sprendžia kaip ir kur investuoti, bet ar jų įpročiai leidžia gerai suprasti auditorijos, į kurias jie kreipia komunikaciją, įpročius? 

Juk čia paprasčiausia psichologija – komunikacijos su vartotojais planavimas yra tiek užsakovo (t.y. kliento), tiek vykdytojo (t.y. agentūros) žmonių subjektyvaus komunikacijos kanalų patyrimo vaisius. Jeigu projektų vadovas nežiūri TV ir tuo didžiuojasi, tada jis nelabai išmano kaip produktą būtų galima integruoti į lietuviško serialo turinį. Jis negali įvertinti kitų klaidų. Tik spėja kas veiks, o kas ne. Greičiausiai apskritai jis galvos, kad tokia integracija ir šiaip nėra labai veiksmingas būdas papasakoti istoriją apie produktą. Geriau būtų ištransliuoti porą klipų. Įprasta ir saugu. 

O dar sudėtingiau prasideda naujos žiniasklaidos laukuose. Jeigu marketingo skyriuje žmonės viso labo vartoja tradicinę žiniasklaidą, ne kiekvienas supras agentūros pasiūlymą naudoti ir naujus komunikacijos kanalus. “Įėjimo” kaštai atrodys pernelyg dideli, auditorijos ir kampanijos veiksmingumo vertinimas – netobulas. 

Tačiau iki to reikalas gali net neprieiti. Jeigu tavo projektų vadovas reklamos agentūroje neturi profilio socialiniuose tinkluose, jis greičiausiai nelabai supranta kas tai yra. Ir vargu ar pasiūlys reklamuotis ten. Sakys, kad tai – paaugliams. O kai ateis laikas kalbėti paaugliams, ar jis nepasirinks kelis standartinius sprendimus, neva nukreiptus į juos? 

O kada paskutinį kartą kolega prekės ženklo vadybininkas skaitė straipsnį savo profesiniame žurnale? Ar jo ekspertizė yra pakankama priimti prekės ženklo ateitį nulemiantiems arba milijoninės investicijos į reklamą sprendimams? Paklausti būtų tikrai verta. Tas pats klausimas yra skirtas ir agentūrų žmonėms: keli iš jūsų žurnalą perskaitė, o ne tik nusinešė ir po savaitės parnešė?

Ar ne čia yra viena iš priežasčių kodėl pliuškenamės lėkštų marketingo ir komunikacijos sprendimų jūroje? 

Atrodytų, ko galima norėti iš “Fordo”? Tačiau jų naujojo klipo emocija yra labai pozityvi. Ir kažkodėl man primena “Sony Bravia” reklamą.

Kažakada, kai buvau jaunas, o J. Troutas ir A. Ries buvo lietuviškų rinkodaros specialistų stabai (bent jau tam tikrai grupei), prisimenu skaitęs jų knygoje, kad trečias rinkos dalyvis vargu ar gali tapti lyderiu. Bet jeigu investuoji kaip išprotėjęs, gal dėsniai neveikia? 

Ir štai – “Tele2″ priartėjo prie “Omnitel” dar arčiau. Delfi skelbia, kad “Omnitel” šių metų 2-jį ketvirtį turėjo 39,6 %, „Tele2” – 37,5 %, „Bitė” – 20,5 % rinkos pagal aktyvių abonentų skaičių. Palyginimui: 1-jį ketvirtį “Omnitel” turėjo 40 %, „Tele2” – 37 %, „Bitė” – 20,7 %.  

Galbūt galime tikėtis sensacijos metų pabaigoje? Gal “Tele2″ aplenks ir “Omnitel”? ”Tele2″ taip pirmaujant išlaidomis (gross kainomis) reklamai, nenuostabu, kad “Bitė” liko toli trečiojoje vietoje.

Labiausiai kol kas nesisekė “Bitei”, kuri per pusę metų sukišo 19 mln. litų į reklamą (palyginimui, 2007 metais per tą patį laikotarpį į reklamą bendrovė investavo 12 mln.), o pardavimuose tai nė neatsispindėjo. Bet gal buvo poveikis emociniam prekės ženklo vertinimui? Tačiau sąvininkų tai neturėtų guosti. 

Žinoma, žinoma, ilgalaikiai tikslai ir taip toliau… 

Iš kitos pusės, kita mokykla teigia, kad svarbiausia yra pelno optimizavimas, o ne rinkos dalis. “Omnitel” čia, net ir prarasdamas rinkos dalį, yra (kol kas) nepavejamas (41.47 % rinkos dalis pagal pajamas vs. “Tele2″ 26.51 %).

Answers.com yra įdomus skyrelis, kuriame galima paskaityti kaip gimė ir vystėsi gerai žinomos įmonės. Visai neblogas įkvėpimas savo imperijai. 

Istorija yra čia. 

Kas dar prisimena, kad kadaise Unilever turėjo savo vidinę reklamos agentūrą Lintas, kuri vėliau po įvairių transformacijų tapo Lowe (Lowe AGE Lietuvoje)? Kaip rašo Answers.com:

Lintas, an acronym for Lever International Advertising Services, operated initially as a captive advertising organization with a clear and necessarily restricted objective: develop advertising campaigns for the products manufactured by Lever Brothers.

Istorijos ratas sukasi ir panašu, kad grįžtame į senus gerus laikus, kai didžiosios kompanijos turėjo savo vidinius reklamos skyrius. Štai ką įdomaus teko perskaityti:

…Association of National Advertisers’ revelation that 42% of its members have established internal advertising units.

Žinoma, tai yra JAV. Žinoma, vidinės reklamos agentūros daugiausiai užsiima brošiūrų ir POS medžiagos gamyba. Bet tai rodo naują įdomią tendenciją. 

Ekonominė situacija kol kas Lietuvoje negerėja ir gal sulauksime meto, kai ir čia didžiausios kompanijos kurs tokius skyrius pas save, iš agentūrų viliodamos profesionalus. Skamba kaip visiškas nonsensas? O juk prasmė yra: nereikės mokėti komisinio mokesčio už 20 super idėjų, kurių vis tiek nebūtum įgyvendinęs.

Kažkaip neįtikėtinai praslydo pro akis žinia, jog Artūras Jonkus pradėjo dirbti LEO LT. Tarsi logiška – įdirbis su JUKOS, dabar LEO.

Tačiau tai, kad dar šių metų pavasarį su A.Jonkum šmutkes sumetė vienas pagrindinių LEO priešininkų, Piliečių santalkos tarybos narys bei LEO stebėtojų grupės kontaktinis asmuo Liutauras Ulevičius, daro situaciją daugiau nei keista.

A.Jonkus laikinai sustabdo savo veiklą “Jonkus ir patneriai” direktoriaus pareigose, tačiau akcininku pasilieka. Apie L.Ulevičiaus judesius kol kas negirdėt – jis 09/18 sau ramiausiai postina LEO demaskuojančius teiginius.

Netgi nelabai įdomu, ką apie tai mano p.Jonkus ar p.Ulevičius – kaip ir ATN.lt ir “Ingerity PR” atveju, gali būti teigiama, jog interesų konflikto čia nėra. Kolegų bendruomenė ir profesinė sąjunga tylės kaip visada.

Bet ką galvoja Santalkos kolegos?

Stebuklų šalis ta Lietuva. what’s next?.

Neabejoju, kad Lietuvos televizijų strategai seka įvykius, besirutuliojančius televizijos versle Europoje ir JAV. Neabejoju, kad jie žino, kad ateitis slypi jungtiniame – internetiniame ir “į TV dėžę” – transliacijų modelyje. Bet jis į lietuvišką realybę skverbiasi lėtai.

Kol kas lietuviškos TV labai neeksperimentuoja, o eina kitų išmėgintu keliu: atsivertęs pirmąjį TV portalo puslapį, gali susipažinti su TV programa, paskaityti naujienų. Ir, be abejonės, anonsai, anonsai. Visoje portalo erdvėje dominuoja anonsai. 

Bet ar daug iš to uždirbsi? O juk parodytoms laidoms būtų galima suteikti antrąjį gyvenimą. Kodėl neįdėjus jau transliuotų laidų ir nesuteikus žmonėms šanso pamatyti tai, ką jie praleido? Kodėl nesukūrus bibliotekos? Video on demand? Tokia televizija tikrai turėtų savo vartotoją. 

Tad kodėl portale vis dar dominuoja anonsai, o ne langas, skirtas žiūrėti laidas internetu?

TV3 ir Lietuvos TV garbei reikia pasakyti, kad jos ta linkme jau pajudėjo. TV3 portale nuo rugpjūčio pradėtas dėti turinys: nuo serialų (yra tik lietuviški) iki žinių. LTV jį deda nuo dar seniau. Tačiau kol kas dabartiniai produktai – labai netobuli. Pavyzdžiui, TV3 nuoroda į WEB TV nugrūsta į kampą. Atsidaro mažas langelis su prastos kokybės video, kurį gali žiūrėti tik visiškas laidos fanatikas. Bet kodėl nepadarius per visą langą? Kodėl neįdėjus kokybiško vaizdo? Nuo ko visa tai saugojame? 

LTV langelis dar mažesnis (nors video yra geresnės kokybės), bet yra ir galimybė žiūrėti per visą ekraną. Tačiau kažkodėl užsikrovimo greitis yra nežmoniškai lėtas. Lėtesnis net už amerikietišką Hulu arba britišką BBC iPlayer, kurie užsikrauna nedelsiant (tiesa, šie man parodo tik pačią epizodo pradžią, bet kokybe abejoti netenka). 

Ir jokios komunikacijos apie šiuos projektus potencialiems žiūrovams. Jeigu nori, susirask pats.

O juk atsirastų galimybė nugręžti reklamos davėjus papildomai už tai, kad jų produktai turi dar vieną šansą būti pamatyti. Arba panaudoti internetinę televiziją kaip papildomą argumentą pardavinėjant eterio laiką versus LNK. 

JAV jau kalbama apie tai, kad verta vienu metu transliuoti ir įprastu būdu, ir internetu. Lietuviškam TV verslui ši mintis, ko gero, dar būtų tolygi erezijai. Bet laikas tai keisti. Laikas pradėti kalbėti su media agentūromis ir reitingus skaičiuojančiomis bendrovėmis apie naują žiūrimumo vertinimo modelį. 

“NYTimes” aptikau laaabai ilgą, bet įdomų straipsnį, nagrinėjantį socialinių tinklų fenomeną iš sociologinės ir psichologinės pusės. Autorius ne sutinka su populiariu mitu, eskaluojamu kai kurios tinginčios įsigilinti žiniasklaidos (neva žmonės skaitmeninėje erdvėje nutolsta, etc.), bet prieštarauja jam. 

Clive Thompsonas puikiai apibendrino tai, ką pamažu suvokiau ir aš pats: buvimas “Facebook” arba “LinkedIn” nėra beprasmis laiko švaistymas. Ir net nesvarbu, kad tu su dauguma savo online draugų net nebendrauji. Tačiau buvimas viename tinkle su jais jau sukuria tam tikrą artumą. Ryšiai, pažintys nebenutrūksta. Jie tęsiasi ir pagimdo naujo (seno) tipo bendruomenę. 

“It’s just like living in a village, where it’s actually hard to lie because everybody knows the truth already,” Tufekci said. “The current generation is never unconnected. They’re never losing touch with their friends. So we’re going back to a more normal place, historically. If you look at human history, the idea that you would drift through life, going from new relation to new relation, that’s very new. It’s just the 20th century.”

Nepraustaburnis Ad Review į dienos šviesą iškasė įdomų dalyką – E. Masiulio Liberalų Sąjūdžio reklama labai primena vieną lenkišką reklamą. Spręskite patys:

Jeigu neprismenate kaip atrodo E.Masiulio reklama arba norite dar daugiau pavyzdžių – visa tai yra Ad Review bloge. 

Ar idėja “pasiskolinta”? Ar legaliai nusipirkta? Kaip liberalams tai “pardavė” agentūra – kaip savo bemiegių naktų vaisių ar tiesiog kaip adptaciją? Faktas, kad E. Masiulio liberalai akivaizdžiai norėjo nestandartinės reklamos, nukreiptos į galvojantį miestietį. Ir rezultatas tikrai išsiskyrė bendrame fone. Jos efektyvumas – kita kalba. 

Ir dar kitas faktas – šiais laikais informacijos sklaida yra paprastesnis dalykas nei prieš 10 metų. O žiniasklaida, kur savo atradimus galima paskelbti, nebėra tik TV ar spauda. Tad prekės ženklams ir jų kūrėjams reikia būti atsargesniems…