Suprimityvinant ir kalbant metaforiskai, PR yra organizacijos (tiek verslo, tiek visuomenines) “kalbos ir gestu aparatas”, t.y. vadybos disciplina, uztikrinanti organizacijai galimybe bendrauti su kitais visuomenes nariais.

Ziurint is istorijos prizmes, PR uzgime tada, kai verslas nustojo buti “auksciau visuomenes” ir turejo taikytis prie visuomenes – tiek parduodant tai, ka pirkejas nori pirkti, tiek atsizvelgiant i kaimyninio daugiabucio namo gyventoju interesus, jeigu nori salia statyti parduotuve.

Siuolaikineje visuomeneje organizacija mes galime traktuoti kaip toki pat visuomenes nari, kaip ir kiekviena zmogu – organizacija pries visuomene turi ir teisiu ir pareigu.

Todel PR negali buti tik marketingo dalis, nes marketingas uztikrina tik organizacijos “kalbejima uz prekystalio” – “pirk, pirk, pirk”. O kai organizacija “iseina is savo parduotuves” ir eina namo, tada marketingas nebeturi galimybiu kalbeti (negi zmogus eidamas gatve sako “pirk”? :)). Tada be PR neissiversi – jis ir apie ruba, ir apie namus papasakos. Ir apie tai, kaip organizacija “myli” savo zmona/vyra, vaikus ;)

Atleiskit uz toki metaforiskuma, bet jis labai raiskiai parodo PR vieta.

Rimti PR(arba tiesiog komunikacijos) klausimai yra svarstomi valdybos lygyje, reklamos – dažniausiai apsiriboja marketingo vadovais. Pirmasis faktas džiugina, antrasis – liūdina, tačiau tai iškalbingai atspindi realią situaciją

Tiesiog dar yra labai daug veikėjų PR suprantančių ir/ar kultivuojančių kaip pranešimų spaudai rašinėjimą ir įstorijų spininimą. Beje spinner sąvokai jau daugmaž keturiasdešimt metų, laikas būtų ir primiršti kai kam ;)