Dansu Dansu

Žinote, šioje visatoje mes esame ne vieni. Gera naujiena yra tai, kad Londone irgi kyla skandalų. Pavyzdžiui, todėl, kad 2012 metų Londono Olimpiadai yra sukurtas labai bjaurus ženklas (nors sukurtas dar prieš metus, žmonės iki šiol nerimsta). Todėl, kad tai kainavo beveik 400’000 svarų. Todėl, kad logotipui kurti nebuvo konkurso. Žmonės jaudinasi, diskutuoja. Ir juk yra dėl ko. Štai tas nenaudėlis:

Žibalo pila ir ką tik paskelbta Didžiosios Britanijos rinkodaros specialistų apklausa, iš kurios aišku, kad net 57 % jų įsitikinę, kad logotipas yra neefektyvus. 

Kaip tai panašu į aistras dėl Lietuvos prekės ženklo!

Bet štai ir kita nuomonė iš dizainerių portalo “Dexigner“:

The London 2012 Games are not at all at the mercy of this new logo, as the ever-unique, powerful and recognizable image of the Five Rings will provide longevity to its ever growing brand. In reality you need graphic overload and out of control logo treatments when your brand name identity has no value. What are the logos of Microsoft, Sony or Panasonic? What graphical techniques do they employ? Most smart corporations prefer powerful word marks, as their powerful, recognizable names stand alone in the rough marketplace and are not at the mercy of overblown graphics going through repeated treatments that are commonly labeled as brand positioning.

O gal iš tiesų taip? Ir gal geriau turėti nepatrauklų (subjektyvi nuomonė, žinoma) logotipą, apie kurį žmonės kalba, nei pretenzingą beveidį? 

Visus socialinių tinklų vergus, tokius kaip aš Pažintys.lt bei Pildyk, dabar pasitinka išskėstomis rankomis ir kreipiasi tiesiai vardu. Portalo viršuje jau savaitėle sukas štai toks baneriukas:

Jis ne tik kreipiasi į tave tavo vardu, tačiau “vagia” iš anketos ir tavo draugu vardus bei nuotraukas. Nenuginčijamai reklama akį gundanti ir nepastebėta nelieka, tačiau kaip su vartotojų duomenų apsauga???

Kur šiuo metu yra atitinkamų tarnybų akys? Vat taip po truputi ir dingsta mano saugumo jausmas internete…

PAPILDYMAS. Gavome Epaso komentarą, kuris viską puikiausiai paaiškina:

Kadangi ideja ‘išėjo’ is mūsų, tai norėčiau nuraminti, kad tiek pazintys.lt, tiek klase.lt narių duomenys nėra nei kažkam atiduodami, nei kažkam parduodami:) Reklama kreipiasi į prisijungusį narį vardu bei atsitiktine tvarka ‘ištraukia’ šio nario draugo vardą bei nuotrauką. Ši suasmeninta reklama rodoma tik konkrečiam nariui su jo anketos duomenimis, tad niekas kitas to nei matyti, nei pasinaudoti negali. Na nebent Jūs patys parodote:)

Nors galėjome, bet nepasinaudojome proga paskelbti lankomiausių Lietuvos portalų topo, sugalvojome alternatyvą. Ir skelbiame Marketing Charts skelbiamą JAV populiariausių socialinių tinklų topą. Juk kiekvienas save gerbiantis lietuvis turi būti ten, kur vyksta veiksmas: nuo futbolo čempionato iki populiariausio portalo. 

Keista, bet JAV populiariausias lieka “My Space”, nors pagal buzzą būtų galima manyti, kad turėtų būti “Facebook”. 

Susidomėjęs stebėjau “Anheuser-Busch” pirkimo istoriją, nes kažkodėl mane džiugina mintis, kad europiečiai perka JAV kompanijas.

Todėl “BusinessWeek” straipsnis, kalbantis apie korporacijų – šios istorijos herojų – vadybos kultūras, man pasirodė vertas dėmesio. Įprasta manyti, kad tai amerikiečiai yra taupūs ir itin efektyvūs. Bet ar taip yra tikrai?

Štai “InBev” vadovas Karlosas Brito:

The native of Brazil orders his executives to fly coach on most flights, is stinting with standard industry perks like company cars and free beer, and encourages employees to photocopy on both sides of each sheet of paper.

O taip elgiasi “Anheuser-Busch”:

Longtime CEO August Busch III routinely made the 10-mile commute to work by helicopter and once mused whether to buy a castle in Europe for a commercial shoot. His successor and son, August Busch IV, continues the tradition: employees enjoy free admission to the company’s theme parks and get two free cases of beer each month.

Norėčiau ir aš dirbti šioje kompanijoje.

Beje, o kas sakė, kad geriausias vadovais tampa tik tie, kurie yra emociškai inteligentiški ir yra puikūs komandos lyderiai? Tokios teorijos sklinda iš lietuviškų motyvatorių lūpų, bet štai koks tipas vadovauja didžiausiai pasaulio alaus korporacijai:

Brito recalled how he once chafed when given a promotion that included oversight of human resources and technology: “For me, sales was everything,” he recalled, while a “touch-feely” concept like leadership “was for poets.”

Jeigu taip pasakyčiau kokiam human resources vadybininkui (greičiau “-ei”) Lietuvoje, į mane pasižiūrėtų kaip į beprotį – juk darbuotojus reikia popinti ir įkvėpti.

Farmacijos kompanijas smerkti yra įprasta. Kritikos ir pagalių į verslo ratus jos susilaukia ne mažiau nei koks “McDonalds”. Sako, kad vaistus gaminančios arba pardavinėjančios kompanijos pernelyg dau plėšia, pernelyg daug išleidžia reklamai gydytojams ir vartotojams, turi pernelyg išpūstus marketingo biudžetus, pernelyg prijaukina žmones prie nereikalingų vaistų. O juk jų tikslas toks kilnus…

Ir štai dar vienas spyglys į farma kūną. Vašingtono miestas JAV pradėjo licencijuoti medicinos atstovų darbą. Nuo šiol bet kas, neturintis aukštojo išsilavinimo, nesilaikantis etikos kodekso ir t.t., veržtis į gydytojo kabinetą nebegalės. Arba galės rizikuoti, jeigu 10’000 USD (baudos už darbą be licencijos dydis) jam tėra viso labo kišenpinigiai.

Žinoma, Europai (ką jau kalbėti apie Lietuvą) šiandien toks licencijavimas dar negresia. Bet ir mūsų šalyje kalbų, kad reikia riboti arba reguliuoti medicinos atstovų patekimą į polikinikas, vis pasigirsta. Nenustebtume, jeigu atsirastų ir reikalavimas licencijuoti darbą. Didelė dalis dabartinės medicinos atstovų armijos Lietuvoje iš karto išgaruotų…

Kas iš tiesų veda iš kelio?

Savaitgalį vienas media agentūrų rinkos dalyvis su manimi pasidalino idomiu faktu. Pasak jo, kelios įvairių dydžių media planuotojų kompanijos, taupydamos pinigus, kai kuriuos TNS tyrimus perka tik kartą per metus. Pavyzdžiui, spaudos arba radijo. 

Nesvarbu yra tų agentūrų pavadinimai, nors juos ir žinau. Man įdomi pati vienkartinio pirkimo praktika. Klientas, žinoma, dažnai net nežiūri kas parašyta plano išnašose (jeigu kas nors apskritai būna parašyta) apie tai, kokio laikotarpio tyrimu remiasi media agentūros paruoštas planas. 

Agentūra, jeigu pernelyg daug žinoti norinčiam užsakovui kiltų klausimų, irgi sugebėtų paaiškinti, kad auditorijos svyravimai yra ne itin reikšmingi, o panašesni tiesiog į paklaidas. 

Klientas liks patenkintas, o agentūra toliau planuos radijo kampanijas kokiais nors žiemos tyrimo duomenimis. Laimingas klientas, kad moka mažai komisinių, sėkmingai prasisukęs tiekėjas. Lietuviškos rinkos specifika, žodžiu. 

AdPulp bloge radau “Unilever” reklamą, kažkuo panašią į “Sobieski Impress”. Bet aš čia ne apie tai. O apie tai, kad ir reklama nuobodžioje FMCG kategorijoje gali būti įdomi. Ir gali kelti norą pasižiūrėti bent kelis kartus. Paskui, žinoma, prasideda klipo wear-out’as, o tada vėl reklamą kurti…

Taip pasakė tradicinės reklamos agentūros projektų vadovas, taisydamasis akinius ant nosies, o jam linksėdamas pritarė malonus vyriškis iš production house. 

Juos galima suprasti – jie nori kurti originalius produktus. Be to, reikia išlaikyti nemažą darbuotojų skaičių. O ką daryti smulkiam verslininkui, kuris norėtų paskelbti apie savo paslaugą per “Balticum TV”? Skambinti į šios televizijos reklamos skyrių ir paprašyti, kad atvažiuotų žurnalistė su operatorium ir nufilmuotų standartinį reportažą su kalbančiom galvom? Ką daryti vidutiniam verslininkui, kuriam nerekia prizus laiminčių kūrybos sprendimų, o paprasto klipo? 

Lietuvoje jie pasirinkimo turi mažai. O JAV jiems jau gali pasakyti: “Not anymore!”. Eik į Spotrunner.com arba Spotzer.com ir susikurk klipą, kuris tau gali kainuoti mažiau nei 2’000 litų. Štai kaip tai veikia:

• Personalization. We insert the information you provide us into your ad, including any text on screen or banners or photos already included in the ad.

• New voiceover recording. This includes any business information you give us to be incorporated into the script.

• One review session. If there are any mistakes in copy, pronunciation, spelling, or screen text, we give you one* opportunity to make corrections.

Klipo pavyzdį galima pasižiūrėti čia. Ar taip jau blogiau už kai kurių finansinių institucijų klipus, transliuojamus Lietuvoje ir sukurtus agentūrų? O su kai kuriais socialinės reklamos klipais net lyginti neišeina.

Na, bet grįžkime. Tada šių portalų padedamas susiplanuok kampaniją televizijoje arba internete, nukreiptą į tau tinkančią demografiją ir pagal iškeltus kampanijos tikslus. 

Kaip rašė Mashable.com, kitas tokių portalų žingsnis turėtų būti Web 2.0’iškas sprendimas leisti atskiriems kūrėjams nufilmuoti video, sukurti muziką ir pan. Tada klientas pats galetų susidėti vaizdus, muziką ir efektus.

Taigi, viskas gerokai pigiau nei samdyti “award-winning agency”. Žinoma, klipai yra gana paprasti ir “generiniai”, t.y. tavo konkurentas gali transliuoti tokį patį, viso labo pakeitęs balsą. Bet kai kada juk to užtenka.   

Lietuva yra pernelyg maža rinka tokiam projektui. Žinoma, tik kol kas. Daugėjant nišinių skaitmeninių ir internetinių TV kanalų, reklamos laiko kaina bus vis labiau įperkama. Tada agentūros (ar media, ar kūrybinės), turinčios verslininko gyslelę, iš savo “antrinių žaliavų” galės pasiūlyti “Kupiškio pieninei” susimiksuoti klipą ir paleisti jį į gyvenimą TV kanale, skirtame tik meksikietiškiems serialams.  

Seniai žinoma, kad internete karalius yra TURINYS. Tik jo dėka galima išlaikyti generuojamą srautą. Prisiminkime, jau keli metai turinio klausimas kamuoja daugelį, kas susijęs su mobiliąja telefonija.

Bitėplius.lt  tokį turinį padovanojo forumo lankytoja: nuoroda jau keliauja per mūsų pašto dėžutes, o skaitytojai leipsta juokais.