Dansu Dansu

John McCain paleido naują klipą, kuriame Obama lyginamas su Britne ir Paris. McCain griebdamasis šiaudo imasi drastiškesnės komunikacijos ir “užvažiuodamas” – “he is the biggest celebtity in the world”. McCain taip pat naudojasi seniai išbandytais “brand tag’ais” arba “brand signature”, t.y. visi klipai turi vienodą pabaigą su vienu apibendrinančiu pranešimu ar pažadu:

Obama rinkimų štabas nieko nelaukdamas smogia atgal su klipu “Low road”. Įdomu, ar mūsų rudenį laukia tokios pat įdomybės?

Jeigu reiktų teikti metų reklamos avietę, neabejotinai ją gautų vasarinė “Lietuvos Ryto” spaudos savireklamos kampanija. Kūrėjas išdidžiai pasirašė kamputyje – “Lukrecija BBDO”. Prisipažinsiu, maniau, kad “Vanish” reklamos blogiausios, bet matau, kad klydau. Žinote tą jausmą, kai nežinai kur akių dėti, kai kažkas kitas pjauna pro šalį? Tokia pat gėda už kolegas.

Ne vienas žinome kiek laiko resursų skiriama svarstymams “ar ta reklama, kurią padarė agentūra yra gera?”. Tam dedikuojamos valandos, dienos, savaitės, o kartais ir dar daugiau. Daugelis žinome tokių svarstymų ir diskusijų pasekmes.

Ar neatrodo tai keista, kai žinome, kad žmogus tavo reklamai skiria tik sekundes? Kai kurie klientai, turintys pinigų, reklamas atiduoda tetoms iš TNS, kurios imasi reklamą “tirti” focus grupėse. Iš stebuklingos focus grupės niekada negali tikėtis gero rezultato – jokio rezultato, nes focus grupė ne tam skirta. Iš čia klausimas, kaip apskritai tyrimų bendrovės imasi tokio reklamų tyrimo žinodami, kad klientas darys sprendimus – tai jam gali kainuoti labai daug pinigų ir turėti esminę reikšmę rezultatams.

Paprastai, tokio tyrimo metu žmonių yra klausiama ar reklama patinka, ką suprato, prašoma įvertinti, prioritetizuoti. Iš esmės daroma prielaida, kad žmogui TEKS gilintis į reklamą ir taip projektuojama žmogaus reakcija. Čia mes eliminuojame esminę reklamos funkciją – sudominti – ir “dirbame” su paskesniais dalykais, kurie irgi abejotini. Focus grupėse žmonėms jau rodoma reklama, tačiau ji nerodoma jokiame kontekste. Focus grupė visiškai neatskleidžia kaip žmogus mąsto ir elgiasi su tavo reklama realiame gyvenime, joje respondentas tik “atidirba” pinigus, kuriuos gauna už dalyvavimą focus grupėje.

Labai patiko vienos didelės kompanijos vadovo iš Lietuvos replika marketingo skyriaus darbuotojams, kurie jo paklausė, ką šis manąs apie naujai kuriamą reklamą: “Mes samdome geriausius savo srities specialistus ne tam, kad aš už juos sakyčiau kaip kas turi būti padaryta”. Galbūt, pacitavau nevisai teisingai, bet perfrazuoti ir perklausti būtų galima taip: “ar mes labiau linkę dėl reklamos kokybės pasitikėti prašalaičiu iš focus grupės ar savimi?”.

Prie Vilniaus “Akropolio” aptikau štai tokią lentą – jokio subtilumo – nei tekste, nei vaizde. “Akropolis” turi pretenziją šmaikštauti, tik nelabai pavyko. Įdomu kaip ten su korporatyvinėmis vertybėmis neskatinti sveikatai kenksmingų įpročių? O ten – prie čiuožyklos įėjimo juk paauglių pilna.

Ne kartą su bičiuliais iš agentūrų teko diskutuoti apie tradicinių reklamos internete būdų veiksmingumą. Užsienyje seniai kalbama, kad mėginti pasiekti vartotojus banerine reklama yra beviltiška. Tačiau ne visi media agentūrų žmonės sutinka, kad taip yra ir Lietuvoje. Jie nurodo TNS skaičius, liudijančius, kad Lietuvoje išlaidos reklamai internete jau beveik prilygsta išlaidoms reklamai radijuje. “Ar tai ne įrodymas, kad tai yra veiksmingas būdas?, – klausia jie. “Jeigu klientai reklamuojasi, vadinasi, tai duoda naudos”. 

O ar tai įrodymas, kad įprasti būdai yra veiksmingi? Gal greičiau tai yra įrodymas, kad agentūros jaučia idėjų stygių ir eina lengviausiu keliu? O klientai arba pernelyg mažai reikalauja, arba nežino, kad gali būti ir kitaip. 

Arba agentūros pernelyg mažai laiko skiria profesiniam švietimui. Savo, ne klientų. Nekalbu apie visus agentūrų žmones, bet tikrai yra pakankamai, kurių supratimas apie žiniasklaidos planavimą galėtų būti ir geresnis.    

Argumentą, kad neveiksmingumą liudija daugelį kampanijų sugriaunantis itin žemas – vos 2 – 3 procentai paspaudimų – efektyvumas, galima mėginti atremti samprotavimu, kad jeigu žmonės ir nepaspaudžia reklaminio skydelio, tai bent jau pamato kas ten nupiešta ir parašyta. Bet ar tikrai taip? 

Štai pavyzdžiai iš “Nielsen Norman Group” studijos (paspaudus paveikslėlį matysis geriau), kuri niekais paverčia ir šį bandymą apginti banerį.

Heatmaps from eyetracking studies: The areas where users looked the most are colored red; the yellow areas indicate fewer views, followed by the least-viewed blue areas. Gray areas didn’t attract any fixations. Green boxes were drawn on top of the images after the study to highlight the advertisements.

Ar dar reikia komentarų, kad interneto naudotojai yra banner-blind? 

Kažkada, tik pradėjus komercializuotis internetui, reklamos pardavėjai žadėjo, kad atsirado galų gale tikra ROI žiniasklaida. Bet pasirodė, kad paprasčiausiai perkelti spaudos maketą į kitą terpę neužtenka.  

Daugiau apie aklumą baneriams ir (ne)efektyvius reklamos internete būdus yra čia. Ačiū Dainiui iš Kitizaidimai už nuorodą.

Kas netingėjo, tas kur nors jau perskaitė, kad:

• L. Pobedonoscevas ves muzikinį megaprojektą LNK;
• LRT “Šokių dešimtukas” keliauja į LNK;
• LRT R. Vilkončius keliauja į LNK, kur ves rytinę laidą;
• TV3 “Abipus sienos” keliauja į LNK;
• Berneen ves paskalų laidą LNK.

Žodžiu, LNK PR mašina išmetė krūvą pranešimų ir kol kas absoliučiai dominuoja informacinėje erdvėje. Kodėl tylu TV3 pusėje? Juk naujasis tinklelis jau žinomas. Ir netrukus turėtų pasipilti pranešimai, apie tai, kad naujoji E. Jakilaičio televizija NTK:

• Persiviliojo Super.LT iš LNK;
• Rodys BBL rungtynes ir ULEB taurę;
• Prisipirks filmų ir serialų, kuriuos rodys velyvuoju laiku ir tokiu būdu mėgins dominuoti šiame segmente. 

“Lietuvos Ryto” ketinimai savo televiziją paversti nacionaline yra rimti, o LNK puikiai supranta, kad padaugėjus burnų TV padangėje, reikia drąsių sprendimų. Juk niekam ne paslaptis, kad ši televizija gerokai atsilieka nuo TV3 pagal pajamas iš reklamos. Nieko nedarant, NKT galėtų LNK pajamas sumažinti dar daugiau.   

Tuo tarpu mūsų laukia įdomūs laikai stebint NTK pastangas. Ne mažiau įdomūs laikai prasidės ir rudenį, kai TV kanalų vadybininkai pradės susitikinėti su media agentūromis ir reklamdaviais. Gal TV kainų infliacija kitais metais bus mažesnė nei įprastai?    

Prieš kelis metus teko susipažinti su gana įdomaus “online” tyrimo rezultatais. Vienas iš tyrimo klausimų buvo apie atsakančiojo palaikomą Lietuvos klubinę krepšinio komandą. Žinoma, kova, kaip ir krepšinio aikštelėse, vyko tarp Kauno “Žalgirio” bei Vilniaus “Lietuvos ryto”.

Palaikantys “Žalgirį” gyvena ne tik Kaune bei Kauno apskrityje, bet ir kituose Lietuvos regionuose. Tuo tarpu dauguma “Lietuvos ryto” sirgalių yra iš Vilniaus bei Vilniaus apskrities.

Kur aš lenkiu? O lenkiu aš link to, kad ne visi “Žalgirio” gerbėjai lankosi savo mėgstamo klubo varžybose. Geriausiu atveju jie TV pagalba stebi “Žalgirio” rungtynes, bet tada:

- neleidžia pinigų bilietams;

- arenoje neperka gėrimų, maisto bei atributikos;

- kituose Lietuvos miestuose turi mažesnes galimybės įsigyti “Žalgirio” atributikos.

Ar juos įmanoma kaip nors iš(pa)naudoti klubo pajamoms padidinti? Štai vienas iš siūymų:

| View | Upload your own

Savaitgalis yra ne savaitgalis be “BusinessWeek”. Jeigu neskaityčiau jo, niekada ir nesužinočiau, kad Europa yra geriausias “McDonalds” korporacijos regionas, pelnu lenkiantis net ir JAV. O paskaitęs dažną komentarą lietuviškame internete, galėtum pamanyti, kad jame valgo tik visiški nevykėliai. Jeigu jau taip, tai nevykėlių yra tikrai daug. 

Beje, dažno “McDonalds” kritiko supratimas apie tai, ką siūlo šis greito maisto tinklas, remiasi tik tuo, kas matyta Lietuvoje, t.y. pasenusio dizaino užkandinėmis, kurių vienintelis tikslas ir yra “greitas maistas”. Tačiau korporacijos sėkmės Europoje priežastis yra transformacija “lėto” maisto link.  

The transformation is dramatic. The bold red-and-yellow plastic signage has been replaced by muted facades in dark olive and yellow, and the 1970s-style interiors have given way to more elegant spaces. Retro plastic and Formica fittings are gone, supplanted by wood, leather, and stainless steel. Many outlets are even kitted out with wireless Internet connections and “egg” chairs designed by Danish architect Arne Jacobsen. This year, McDonald’s will invest $800 million on opening 150 restaurants (up from 80 in 2007) and remodeling existing company-owned outlets.

Lietuvoje “McDonalds” išvaizda, matyt, irgi turėtų pasikeisti. Nebent šis regionas taip visiems…

Gaila, kad ne aš esu šio teksto autorius. Pagarba už jį Scamp‘ui, kadangi dar ir esame kolegos pagal pareigas.

Perhaps the most famous poster ever produced in the UK was ‘Labour Isn’t Working’, created by Saatchi & Saatchi for the Conservative Party in 1979. Those three words, above a simple shot of people queuing at an unemployment office, added up to a piece of communication that is generally considered to have been a significant factor in Margaret Thatcher’s first election victory.

However, what is less well-known is that when the concept was first presented to Mrs Thatcher, she didn’t like it. “This poster advertises Labour”, she told Maurice Saatchi. “On the contrary, Margaret,” he replied. “It demolishes them.”

One of the reasons I love that story is that I just love the word “demolishes.” But the real lesson here is Maurice Saatchi’s conviction. When a Client looks at a concept, they first look for what is wrong with it. If they can’t find anything wrong with it, they begin to suspect it may be right, but what they don’t know is ‘how right’. And here, the most important factor that can sway them is yourconviction. You have to tell them that this ad is going to be great. You have to tell them that it won’t just hurt the competition, it will demolish them.

Koks fantastiškas pastebėjimas!

Prieš kelias savaites vz.lt suorganizavo tiesioginį interviu su verslininku Tadu Karosu. Tik šią savaitę pačiose “Verslo žiniose” teko matyti perspausdintą interviu. P. T. Karosas, iš tiesų, įdomi asmenybė, visų pirma dėl atvirumo. Skaitydamas neseną interviu VŽ svetainėje aikčiojau ir siuntinėjau nuorodas draugams. Neabejotinai p. Tadui, turinčiam gan nedidelę bendravimo su žiniasklaida patirtį, reiktų pasisamdyti ryšių su visuomene specialistą (įdomu, kas sukūrė TK aprašymą Vikipedijoje?). Paradoksalu, bet atvirumas ir tikrumas tiesiog sunkiasi iš kalbos, o tai daro asmenybę kaip tik įdomesnę, nors nežinau ar dėl to p. Tadui geriau…

Šiandien mes pripratę prie korporatyvinės kalbos, nušlifuotų pranešimų spaudai ir diplomatijos, tačiau mažai žinome apie tikrąją verslo aušrą Lietuvoje. Metalai, trąšos, vagonai, investiciniai čekiai ir panašūs reikalai nesvetimi ne vienam šiandieniniam didelio verslo savininkui, tačiau tik retas apie tai kalba. Atvirumas ir tikrumas – štai ko trūksta ir štai ką savo interviu davė p.Tadas Karosas. Tiesa, kai kuriuos emocinius dalykus vertėtų ir nutylėti…

Interviu ilgas, bet vertas skaitymo. Pateikiame kai kurias įdomiausias ištraukas:

“Vel galiu įmesti fragmentą, kuris padeda susidaryti įsivaizdavimą apie ką pasakoju: varai per gūdų kokių 1993 m. žiguliukinį Vilnių į verslo susitikimą. Aptrintoje tašėje guli koks 1 mln. kažkokių pinigų $$$$ :)) ir viskas gerai, ramu ir tvarkinga.”

“Juk visi, ypač verslo žmonės, tai žino, tai taip akivaizdu: dauguma, jei ne visi verslo žmonės, yra vienaip ar kitaip buvo/yra susiję su tais reiškiniais, tikrai didesnė dalis nukentėję nuo vieno ar kito spaudos magnato dėl to, kad nenusipirko reklamos/nesusimokėjo/neparodė tinkamos pagarbos. Tai gali turėti įtakos ir tai, kad sumokėjo vienam žiniasklaidos magnatui, o ne kitam.”

“Normalu, kad didelės verslo sistemos vėluoja mokėti. Tačiau manau kad svarbiausia yra SUMOKĖTI.”

“Ką aš dar gavau iš tu skyrybų: visų pirma džiaugsmą, nes nugalėjau pyktį savyje ir susilaikiau nuo pagundos tuos mockus nušauti. Nes pagal tuometinius šito krašto papročius tikras vyras tomis aplinkybėmis, kurios tada susiklostė, būtent taip ir turėjo pasielgti ir daugelis rimtų vyrų tada stebėjosi, kaip čia aš nedarau tai, ką garbingas vyras privalėtų. Be to padariau minimaliai mažai blogio iš kitko ką galima buvo tada padaryti.”

“Esu užaugęs mieste, todėl man nėra įprastas dalykas sveikintis su nepažįstamais žmonėmis. Tačiau visiems, kurie su manimi pasisveikina, stengiuosi atsakyti. Ir jei nepažįstamas kreipiasi, bandau “nepasiųsti” :).”