Viasat kalėdiniai Oskarai

Viasat produktas – TV1000 nemokamai 3 mėn. Agentūra rado įžvalgą, kad ten rodomi filmai buvo nominuoti arba yra apdovanoti Oskarais. Siužetas apie tai, kaip moteris namuose staiga atsiduria paraleliniame pasaulyje ir tampa savo šeimoje žvaigždė, tačiau… prieina vyras, atima “oskarą” ir sugrąžina į realią aplinką, nueinantis vaikas savo mina sako “norėtum…”. Moteris atsitokėja. Kas, kaip, kodėl? Gaila, bet istorijos taip ir nepavyko nei pradėti, nei išvystyti ir aiškiai pabaigti, liko tik plokščia “šventė su Oskarais”. Ir labiausiai čia trūksta Kalėdų.

Share Button

RINKOS TYRIMAI: ką lietuviai veikia planšetėje?

“Dansu” pradeda bendradarbiavimą su didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrove TNS LT, kuri mūsų tinklaraščiui kartą per keletą savaičių teiks duomenis iš savo vykdomų tyrimų – labiau išskirtinius arba detalesnius. Tikimės, kad tai bus naudinga skaitytojams.

Žemiau – pirmas “Rinkos tyrimų” įrašas.

——

TNS_logo_rgbTNS LT atlikto Interneto vartotojų tyrimo duomenimis, šiemet planšetinių kompiuterių savininkų Lietuvoje padaugėjo daugiau nei dvigubai, lyginant su pernai metais – šiuo metu šiuos įrenginius savo namuose nurodė turintys 7,3 proc. arba 167 tūkst. šalies gyventojų.

Daugiau

Share Button

Teatrologė apie Lietuvos teatrų rinkodarą

“Bernardinuose” į akis pakliuvo teatrologės Inos Pukelytės interviu apie teatro rinkodarą. Negali sakyti, kad Lietuvoje jos nėra (mes ir patys skelbėme darbus “Sirenoms”, kitiems), bet bendrai ši tema yra tam tikra prasme “už radaro”. Tad paskaityti buvo įdomu.

Kelios įdomios ištraukos:

“Teatralams suvokti, kad jie yra paslaugų tiekėjai, ilgą laiką buvo nepriimtina ir sunku. Pasipriešinimas teatro „įdėjimui” į kažkokią ekonominę dėžutę ir dabar yra gajus, kadangi teatras, anot to piešininkų, turi atlikti dvasinę misiją. Bet vartotojiškoje visuomenėje kultūros organizacijos tampa lygiavertės kitas paslaugas teikiančioms organizacijoms ir turi save taip pat, kaip ir kiti, pristatyti rinkai.

Suvokdami, jog negali atsilikti nuo laikmečio, teatrai pamažu ėmė savo struktūras plėsti vadybininko, rinkodarininko pareigybėmis. ”


“Teatras vis tebegyvena laikydamasis XIX a. pabaigos -XX a. pradžios Europos teatro tradicijų, kai teatras didžiuodavosi būdamas uždara bendruomene (kolektyvu, ansambliu). Tačiau stanislavskiškasis teatras jau seniai nebeteko galios – dabartinei visuomenei teatras nebėra būtinas, jai siūloma daugybė kitų teatrą pakeičiančių produktų, kuriuos ji gali pasirinkti – televizija, kinas ar nešiojamos komunikacinės priemonės.

Išaugus pasiūlai teatras nebegali likti uždara bendruomene, gyventi sau ir būti išlaikomas valstybės. Turbūt ne vienas pilietis užduoda sau klausimą, kodėl valstybė turi išlaikyti uždarą, tik sau patiems įdomių žmonių grupę?”


“Kadangi teatrai jaučia finansinį spaudimą, neturi suformavę savo veido, jie galvoja apie tai, kaip jiems užsidirbti ir išgyventi, nes dalį jų biudžeto sudaro uždirbtos pajamos. Žinoma, kad žiūrovas pagal visus rinkodaros principus kreipia savo dėmesį ten, kur jam kažkas atpažįstama arba bent jau žinomi vardai ir pavardės. Klasikiniai kūriniai, ypač rusų klasika, kiekvienam išsilavinusiam žiūrovui yra atpažįstama, todėl ja lengviau pritraukti auditoriją. Tokį pasirinkimą galime vertinti komercine prasme, tai ėjimas lengviausiu keliu. Kita vertus, mūsų teatrų repertuarai formuojami pagal tai, ką režisierius užsimano statyti. Klasikinių kūrinių statymas rodo ir stagnuojantį režisierių mąstymą.”

Visas interviu yra čia.

Share Button

Naujas lietuvių kalbos įstatymo projektas ir Rusijos klaidos.

Konservatorius Valentinas Stundys siūlo: „Šitame įstatyme siūloma norma, kad šalia prekės ženklo būtų įrašas ir lietuviškais rašmenimis, kokia paslauga teikiama, kaip vieta vadinasi“. Jei įstatymas bus priimtas, dalis tarptautinių ir vietos komopanijų turės keisti iškabas (patirs išlaidas), o vietoj kalbos apsaugos galime turėti atvirkštinį efektą. Pavyzdžiui Rusijoje išorinėms iškaboms galioja labai panašus reikalavimas ir štai kai tai atrodo:

burger-king-moscow-2012-07-17-07-19-50-1897-2

IMG_2685

citybank-1

140404-mcdonalds-330a_8e485b2856eebbc9d175fc4ebd0d5888

Turėsime Makdonalds, Maksima, Svedbank, Kofi In, Vero Kafe, Forum Sinemas ir t.t. Barclay’s turės šalia iškabinti Barklays. Dabar Rusijoje kas trečias žodis yra angliškas kasdienėje ir oficialioje kalboje. Pavadinimų “suvietinimas” ne saugo kalbą, o atvirkščiai – rodo, kad nevietinis pavadinimas yra visai gerai, jei tik perleidi per savo abėcėlės filtrą. Štai toj pačioj Rusijoj kai kurie vietiniai pavadinimai jau atrodo taip (Cinema Star ir vietinis Coffee Inn). Tai kur kas blogiau nei originalus tarptautinis pavadinimas. Draugė pasakojo, kad keletas užsiniečių atvykusių į Lietuvą jau klausė, kas per dalykas yra “Cili pika” ir kas per mega viešbučių tinklas “Hotel Viesbutis”. Tikiuosi blogiau nepasidarysime ir įstatymas nebus priimtas.

d415bcf17875052fc9a9a5dc1aee91d2

IMG_7336

Share Button

Sainsbury’s kalėdinės paliaubos

Pirmojo pasaulinio karo metu egzistavo kalėdinės paliaubos (Christmas truce), kurių metu vokiečių ir anglų kareiviai ne tik nekariavo, bet kartu dainuodavo, keitėsi dovanomis ir net žaisdavo futbolą. Šių metų Sainsbury’s (anglų prekybos tinklo) kalėdinis klipas (bebeik filmas) – apie tokias paliaubas. Stiprios emocijos. Agentūra Abbot Mead Vickers BBDO. Klipas nufilmuotas bendradarbiaujant su Karališkuoju britų legionu.  Šokoladas, kuris rodomas klipe realiai yra parduotuvėse ir nuo kiekvieno jo pardavimo 50 pensų atiteks legionui.

Share Button