Dansu Dansu

Prisijungiant prie rytoj prasidėsiančios Vilniaus knygų mugės pateiksiu gerų knygų, kurias verta paskaityti, sąrašą. Reikia pabrėžti, kad čia nerasite vadovėlių ar šiaip labai techninės, konkrečios paskirties knygų – visos žemiau pateikiamos yra akiračiui plėsti ir didinti supratimą apie komunikaciją ir susijusias disciplinas – psichologiją, sociologiją ir t.t., kitaip tariant, praverčia kasdieniniame darbe. Ir tai nėra reitingas, tik asmeninė jas skaičiusiojo nuomonė.

„Kaip suprasti medijas“, M.McLuhan. Pritariu jau susiformavusiai nuomonei, kad tai – viena įžvalgiausių XX a. knygų komunikacijos ir medijų srityje. Daugiau net neverta pasakoti, ją tiesiog reikia perskaityti.

„Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“, Eric Berne (Bernstein). Tai – transakcinės psichologijos įvadas. E.Berne (XX a. vidurio) atrado taip vadinamą dėmesio ekonomiką (kaip žmonės skiria vienas kitam dėmesį). Analizavo žmonių tarpusavio manipuliacijos schemas, kurios padėjo pastebėti manipuliacijas ir su jomis kovoti. Vėliau buvo suformuluotas garsusis Karpmano trikampis (Auka-Gelbėtojas-Persekiotojas), kurį savo komunikacijoje dažnai naudoja populistai arba šiaip asmenys, kurie bando iš valstybės išlupti naudos.

Jeigu imsitės šios knygos, būtinai turite perskaityti E.Berne mokinio Claude M. Steiner knygą „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės“, kuri iš tikrųjų yra platesnis ir geriau sutvarkytas transakcinės psichologijos vadovėlis nei mokytojo knyga.

„Įtakos psichologija“, Robert Cialdini. Knyga, kurioje į lentynėles sudėliota viskas apie tai, kas žmonėms daro įtaką ir kaip veikia jų psichologija. Daug tyrimų ir pagrindimų. Kai kurie pavyzdžiai seniai žinomi, kai kurie labai netikėti. Skaitydami atpažinsite daug manipuliacijų, kurias matome arba darome kasdieniniame gyvenime. Ir, žinoma, galėsite naudoti savo darbe, jeigu tik norėsite manipuliuoti klientais. Deja, knyga nėra išleista lietuvių kalba, teks prisiminti anglų arba rusų žinias.

„Simuliakrai ir simuliacija“, Jean Baudrillard. Ši knyga galėtų lygiuotis į „Kaip suprasti medijas“, tačiau skirtingai nuo pirmosios, kuri yra pakankamai objektyvi ir bešališka. „Simuliakrai ir simuliacija“ yra pesimistinė knyga apie mūsų medijas ir pasaulio suvokimą. Taip pat autorius leidžia sau būti labai akademišku, vietomis jį be tarptautinių žodžių žodyno arba specifinių žinių sunku suvokti. Visgi kita jo knyga „Vartotojų visuomenė: mitai ir struktūros“ yra dar pesimistiškesnė ir kritiškesnė šiuolaikinės visuomenės atžvilgiu. Jeigu domina ne tik šviesioji komunikacijos ir visuomenės raidos pusė, šios knygos bus labai naudingos. O tikras profesionalas, žinia, turi žinoti visus aspektus.

„Virsmo taškas“, M.Gladwell. Manau, kad daugeliui žinoma knyga, pasakojanti, kaip maži dalykai lemia dideles permainas. Įdomu būtų sužinoti, kiek šis kūrinys susijusi su kita garsia knyga „Juodoji gulbė“ (N.Taleb), kur pasakojama apie netikėtų ir neprognozuojamų įvykių pasekmes. Deja, N. Taleb knygos dar neteko skaityti. Žinoma, nereikia pamiršti ir kitos M.Gladwell knygos „Išskirtys: sėkmės istorija“, pasakojančios apie tai, kodėl kai kuriems labai sekasi. Deja, ši knyga yra tik blankus pirmosios šešėlis.

 „Visi pardavėjai yra melagiai“, S.Godin. Žinia, S.Godin yra marketingo „pasakorius“, kuris sudėtingus dalykus pateikia paprasta ir visiems suprantama kalba. Kartais net nepasako nieko naujo, bet pasakoja įtaigiai. Bet nuo to tik geriau – skaityti ne tik įdomu, bet ir naudinga. Taip pat S. Godin yra „Purpurinės karvės“ autorius, apie šią knygą parašė Simonas Bartkus čia. Kitose S.Godin knygos, kiek žinau, nėra išverstos į lietuvių kalbą, o iš jų labiausiai maga ateityje paskaitinėti „Tribes“.

„Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia“, Max Weber. Tai, kad šią knygą įtraukiau į sąrašą, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo keista. M.Weber pirmasis prabilo apie verslo etiką, jo knyga yra šios srities klasika. Tačiau verslo pasaulis šiuo metu jau rimtai ir aktyviai diskutuoja, dirba Socialinės atsakomybės (Corporate Social Responsibility, Sustainability) ir socialiai atsakingo verslo srityse.

„Minios psichologija“, Le Bon. Turbūt vienas įspūdingiausių dalykų yra tas, kad XIX a. pabaigoje parašyta knyga dažnai pavyzdžius ima iš XVIII a. pab. Prancūzijos revoliucijos įvykių, o pati knyga yra vis dar aktuali dabar, XXI a. pradžioje. Perskaitę geriau suprasite nevaldomą minios gaivalą ir griaunamą jėgą. Ypač naudinga tiems, kurie turi reikalų su politine komunikacija, visuomenės švietimu ar stereotipais.

„7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai“ S. R. Covey. Nors ši knyga skirta asmenybei ugdyti, autorius didelę dalį dėmesio skiria pasitikėjimui ir jo kūrimui. Tai ypač aktualu verslo komunikacijoje, ypač B2B segmente, todėl pravartu žinoti bazinius principus – jeigu jie tinka C2C, iš dalies pritaikomi ir B2B komunikacijoje.

„Sukurta užkibti“, C. Heath, D. Heath. Neįmantri knyga, bet labai gerai sudėliojanti idėjų gamybos procesą, parodanti, kurios idėjos geros, kurios kabina ir kodėl.

„Mano virtualieji aš. Kaip socialiniai tinklai keičia gyvenimą, darbą ir pasaulį“, S.Dutta, M.Fraser. Kalbant apie socialinius tinklus, daugelis knygų ir interneto yra skirta praktiniams dalykams, funkcijoms. Ši knyga bando apžvelgti socialinių tinklų evoliuciją. Informatyvu ir naudinga.

Dalia Ibelhauptaitė iškepė dar vieną Giacomo Puccini operą. Šįkart „Manon Lesko“. Reklamą kūrė DDB, kurios valdybos narė p. Dalia neseniai tapo. DDB sako, kad režisierė įkvėps agentūrą kokybiniam šuoliui.

]

Klientas: Dalia Ibelhauptaitė
Agentūra: DDB

Prieš porą metų DD įraše “Ar seksas parduoda (Valentino dienai dedikuojama)?” komentaruose galiausiai įsivėlėm ne į temos, bet “Olialia” fenomeno aptarimus. Dabar, turint omenyje, kad “Olialia” baigė savo dienas (tebūna jai lengva Lietuvos žemelė), kai kuriuos komentarus skaitai su ironija, bet kiti dalykai nesikeičia – Lindstromas išleido naują knygą “Brandwashed: Tricks Companies Use to Manipulate Our Minds and Persuade Us to Buy”, kurioje dar kartą įsitikini, jog visiems yra tik viena galvoje.

Nors verta pavartyti visą knygą, Valentino dieną aktualiausia atrodo dalis apie AXE (Lynx) įvedimą į rinką. Unileverio vadovas “Brandwashed” pasidalino keliais faktais iš tyrimo, kuriame dalyvavo per 12 000 vyrų nuo 15 iki 50 metų iš JAV, JK, Japonijos, Turkijos, etc. Tai, kad vyrai apie seksą per dieną pagalvoja 32 kartus yra viena, o tai, kad seksualinėse fantazijose jie guli burbuliuojančioje jazuzzi, kažkur greta atkimštas šampano butelis ir bent dvi-trys moterys jau kas kita, kas vėliau buvo perkelta į reklamą. Būtent, ne viena didžiakrūtė Pamela Anderson, bet daugybė. Kuo daugiau tuo geriau. Kažkas jau sukasi galvoje? Read the rest of this entry »

Trumpa žinutė: po ilgokai trukusio konkurso „Kalnapilio-Tauro Grupė“ ir toliau bendradarbiaus su „Media House“. Daugiau apie konkursą tikimės pridėti vėliau. Priminsim, kad „Kalnapilio“ ženklo kūryba rūpinsis „Milk“, su kitais ženklais toliau dirbs „Astos Dizainas“.

Vasario 8 d. „Integruok“ ėmėsi daugeliui labai aktualios, tačiau ne ką mažiau sudėtingos temos – kaip išmatuoti komunikaciją. Klausimas, į kurį bando atsakyti visa rinka jau ne vieną dešimtmetį.

Žinoma, lengviausia tai komunikacijos daliai, kuri dirba per interneto tinklus – svetainės, socialinė medija. Andrius Avinas iš „Textads“ tik dar kartą priminė, ką reikia/galima matuoti: apsilankymai, puslapių pravertimai, praleistas laikas, lankytojų demografija ir t.t. Dar neblogai sekasi tiems, kurie matuoja tradicinę žiniasklaidą (spaudą, RTV). Bet tai ir viskas.

Bene ambicingiausiai skambėjo Kristinos Maikštėnienės iš „ISM Executive School“ paskaita: „Integruota rinkodara vakar ir šiandien: kaip ją suprasti ir kaip valdyti?“. Vienas pagrindinių dalykų, kuriuos ji priminė, kad kiekvienas rinkodaros ir komunikacijos žmogus tiesiog privalo perskaityti Marshallo McLuhano knygą „Kaip suprasti medijas”. Išties, reikia ją perskaityti. Ar M.McLuhanas tikrai prieš kelis dešimtmečius viską numatė, kas vyksta komunikacijoje šiandien, Jums spręsti, bet perskaityti verta.

K.Maikštėnienė, apibendrinant jos pranešimą, priminė, kad žinutė (arba kanalas) yra ne tik tai, ką mes įpratę ja laikyti. Tai gali būti ir marškinėliai su užrašu ir Jūsų naujas (arba senas) telefonas. Nes visi daiktai anksčiau ar vėliau tampa Jūsų antrąja oda, Jūsų tęsiniais. Vadinasi ir juos reikia stebėti ir matuoti.

Formuluojant rinkodaros tikslus, verta pacituoti Kristiną: „pagrindinis rinkodaros tikslas – pakeisti žmonių mąstymą tokiu būdu, kad būtų galima prognozuoti tokio žmogaus elgseną“. Manau, kad labai apibendrinta, bet taiklu. Ir dar vienas: „kai vienas žmogus kalba visiems, o kiti tik priversti klausytis, tada žmonės pradeda kalbėtis grupelėmis“. Nenauja, bet būtina nepamiršti, o geriausia eiti ir pasiklausyti, kas tose grupelėse kalbama.

Iš įdomesnių Kristinos pastebėjimų buvo tai, kad McKinsey (2010 m.) duomenimis, 70-90% rinkodaros biudžeto skiriama „svarstymo“ ir „pirkimo“ etapams. Tačiau vartotojai kur kas labiau leidžiasi įtakojami „vertinimo“ ir „mėgavimosi“ – žinių skleidimo – „susisaistymo“ (t.y. popardaviminiuose) etapuose! Žmonės net ir nusipirkę produktą ieško informacijos apie jį, patarimų, susijusių su vartojimu ir su patvirtinimu, kad pirkinys yra geras.

„Swedbank“ Rinkodaros departamento direktorės Milda Kuliešiūtės-Jasinskienės pranešimas apie jų reklamos kampaniją „Gyvenimas po ąžuolu…“ žadėjo būti įdomus. Visi mes matėme tuos po ąžuolu gyvenančius žvėrelius… Vien ko vertas teiginys, kad ši kompanija yra „alegorinė pasakėčia“.

„Swedbank“, kaip ir reikėjo tikėtis, nepaliauja maloniai stebinti savo gebėjimais didelį dėmesį skirti vidinei komunikacijai ir darbuotojams – turbūt ant pirštų suskaičiuotume įmones, kurios savo būsimas reklamos kampanijas iš anksto pristatinėja ir aiškina savo darbuotojams, daro vidinius „road-show“ ir įgyvendina kitus nemažų resursų reikalaujančius vidinės komunikacijos sprendimus.

Kalbant apie matavimus, tai jų buvo ne vienas: kampanija analizuota kokybiniu būdu prieš paleidimą, o po kampanijos – rinkodaros priemonių/kanalų ir ryšių su visuomene veiksmų efektyvumas, starto ir buvimo „Facebooke“ efektyvumas, vidinių komunikacijos priemonių efektyvumas, atlikta darbuotojų apklausa. Bet, kaip tie matavimai atlikti ir kokie matavimo vienetai buvo imti, naudoti, liko nežinoma. Galima suprasti pranešėjos pasiteisinimą, kad tai yra komercinė paslaptis ir saugomas know-how, bet šitas klausimas kamavo klausytojus klausantis visų pranešėjų.

Išvada: rinkodaros ir komunikacijos matavimų fronte nieko naujo. Deja. Bet svarbi pamoka visiems – jeigu nežinai, kaip išmatuoti, tai bent jau būtina susitarti iš anksto, kas bus laikoma sėkme.

Agentūra: New!
Foto/postprodukcija: Marla Singer Read the rest of this entry »

“Utenos” toliau lieka bandomuoju triušiu ant kurio kabinamos visos gamybinės naujienos “Carlsberge”. Paprasčiausiai nėr ant ko daugiau. Klipas čekiškam alui – check. Ir nieko daugiau.

Agentūra: Ogilvy
Video gamyba: Idee Fixe

“Marketing Magazine” cituoja kelis įsimintinesnius pasisakymus iš šiandien vykusios “Social Brands” konferencijos Londone:

Debbie Weinstein, Senior Director, Social Media Innovation, at Unilever, revealed that the FMCG giant has shifted away from using social media simply for fan acquisition. Weinstein said: “We are now looking to develop broader social CRM programmes and trigger advocacy through word of mouth.”

Magnus Cormack: ”We need to remember they aren’t actually fans, that is just what Facebook calls them, they are often just people that have been recruited by competitions and they aren’t really engaged.”

Clara Dennison: “The interplay between reach and engagement is key to discovering what really drives sales”.

Panašiai šiandien rašo ir “eMarketer”:

The link between “likes” and loyalty remains unclear. Although consumers respond favorably about their likelihood to purchase from a brand they follow on Facebook, that’s not overly evident from their Facebook timelines.

Ne, ne Lietuvoje. Savaitgalį “Facebook” įdėjome nuorodą, kad Britanijoje nuo sekmadienio startuoja ši kampanija. Ir kad taip reikia kovoti su pernelyg gausiu vartojimu, o ne keliant skandalus dėl knygelės apie nykštukus ar “Smetoniškos giros”. Jūsų dėmesiui – pats klipas visame gražume. Kūrė “M&C Saatchi”.

Kaip jums?

“Nielsen” savo tinklaraštyje skelbia 2007 – 2011 metais transliuotų ir žiūrovams labiausiai patikusių TV klipų dešimtuką. Naudingas šaltinis mėginti suprasti kas patinka žiūrovams.

Žemiau – klipas turintis aukščiausią “Likeability” indeksą.