Popok 2014 – kūrybos festivalis Armėnijoje agentūroms ir knygų leidėjams

popok2014Spalio 16-18 dienomis Jerevane, Armėnijoje vyks Popok – kūrybos festivalis arba tarptautinė komunikacijos bienalė, kaip rašo organizatoriai. Tiesa, laiko darbams priduoti beveik neliko – tik pusantros dienos, bet reikia tikėtis, kad dar pratęs. Kita vertus, festivalių sezonas šiais metais pasibaigęs ir dauguma agentūrų jau turi paruoštus “entrius”, tad belieka skirti valandą kitą pridavimui. Visos nominacijos ir sąlygos čia. Popok 2014 vienas iš žiuri narių – Marius Petrukaitis iš Milk.

UNESCO šiais metais Jerevaną paskelbė pasaulio knygos sostine, ta proga Popok’e nauja nominacija – Knyga (Book). Ją remia Armėnijos kultūros ministerija (nebloga mintis prisikalbinti ministerijas pristatyri, remti socialinės komunikacijos kategoriją Adrenaline). Kategorijos nominacijos: viršelio dizainas, iliustracija, e.knygos dizainas, knygos marketingo kampanija, knygos reklama, skaitymo PR, suvenyrai, pakuotės dizainas, kūrybiniai sprendimai pristatant knygą, knygų POS. Lietuviai šioje kategorijoje turėtų turėti ką pristatyti.

Share Button

Lietuvių kalbos komunalininkai mums reikalingi

Pastaruoju metu Lietuvoje diskurse apie kalbininkus ir jų reikšmę susiformavo tarsi dvi stovyklos. Vienoje – patys kalbininkai, tradiciškai apgailestaujantys, kad į mūsų kalbą skverbiasi angliškos sakinių konstrukcijos, nyksta kalbos turtingumas ir pan. Kitoje – socialinės medijos garsiai ir plačiai reikštis įgalinti “kalbainių” priešai, kuriems į kalbą prikišti angliškų išsireiškimų atrodo labai progresyvu.

Tame – nieko naujo. Tik žmogus, paviršutiniškai žinantis mūsų tautos istoriją, gali galvoti, kad angliškos kalbos skverbimasis yra kažkas nauja ir tai vyksta kitaip. Ir tik panašus žmogus gali manyti, kad lietuvių kalbai kalbininkų priežiūros nereikia.

Dauguma iš mūsų, neužsidariusių tik lietuviškos žiniasklaidos ir verstos literatūros rėmuose, yra veikiami anglų kalbos. Tai neišvengiama. Aš pats, kadangi 90 % grožinės bei profesinės/ akademinės/šviečiamosios literatūros skaitau angliškai, audiovizualinius dalykus taip pat “vartoju” tik originalo kalba, poveikį jaučiu labai stipriai. Taip, pilna angliškų konstrukcijų mano kalboje, galva pilna išsireiškimų (nors nebūtinai verbalizuojamų kalbantis su aplinkiniais) angliškai. Ką darysi. Bet nereiškia, jog dabar reikia tai “embreisinti”. Sakyčiau, yra net priešingai – kai tu suvoki kiek anglų kalba tau tapusi įprasta ir valdoma, net nebelieka poreikio varyti pidžinu (žr. žodyną apie šio žodžio reikšmę).

Užtenka trumpos ekskursijos į istoriją, kad suprastume, jog lietuvių kalbos situacija visada buvo įtempta. Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės laikais lotynų ir lenkų buvo prestižinės kalbos. Kiekvienas praprusęs jaunuolis, baigęs universitetą Krokuvoje ir grįžęs į kokius Kėdainius, mėgdavo pasišvaistyti lotyniškomis sentencijomis bei lenkiškais išsireiškimas. Tų laikų “made my day” ar “wtf”. O jais sekė visi kiti. Rezultatas – Šalčininkai ir Vilniaus rajonas. O visoje LT ligi šiol gali išgirsti “brudas”, “biednas” ar “išmislas”. Kaimuose dar ir “prosas” ar “guzikas”. Visiškai elementarūs žodžiai, ne moksliniai terminai.

Suvokiant, kad į kalbą atėjo net elementarūs žodžiai, galima įsivaizduoti kokia lietuvių kalba kalbėtume dar ir po pabuvimo Rusijos imperijoje. Jeigu V. Kudirka ir kompanija nebūtų ėmęsi lietuvių kalbos vystymo ir valymo politikos, šiandien kalbėtume mišiniu, kuris nuo dabartinės kalbos skirtųsi kaip diena ir naktis. Ant viršaus uždėk dar ir sovietinį palikimą (praėjus 24-iems Nepriklausomybės metams vis dar naudojami “triusikai”, “maikutės” ir išsireiškimai iš filmų), ir suprasi kokiu pidžinu kalbėtume.

Ir neabejoju, jeigu Jono Basanavičiaus ar Kazimiero Būgos laikais būtų feisbukas, jie būtų išvadinti asilais ir retrogradais už pasiūlymą “prosą” vadinti “lygintuvu”, o “dziegorių” – “laikrodžiu”. Juk jei yra puikūs iš lenkų kalbos kilę, bet sėkmingai sulietuvinti žodžiai, kam kištis į natūralų kalbos evoliucijos ritmą? Koks, po galais, dar “laikrodis” – nenatūralus sudurtinis žodis?

Lietuviai – maža tauta, nekurianti naujų technologijų ir kultūros reiškinių. Todėl neišvengiamai mūsų kalba yra veikiama daugiau nei didžiosios. Ir todėl neišvengiamai reikia žmonių, kurie galėtų iškuopti visas susikaupusias šiukšles, jas surūšiuotų ir suklasifikuotų; prižiūrėtų, kad viešoje erdvėje jos nesikauptų. Namie mėtyk nuorūkas po lova ar gesink į gėles, kalbėk kaip pageidauji, bet norėtųsi, kad gatvėje nemėtytumei skardinių ar traškučių pakelių kur papuola. Taip pat ir oficialių raštų ar žiniasklaidos kalboje.

Kalbininkai, kuopdami masinę mediją ir oficialią kalbėseną, formuoja kalbą, per ją – mąstymą  ir… lietuvių tautą. Kaip teigia Benedictas Andersonas, tautos yra moderniaisiais laikais sukurtos “įsivaizduojamos bendruomenės”, iš pradžių dirbtiniai kūriniai, kurios tapatinasi su tam tikrais įvaizdžiais bei apraiškomis (iš kurių viena gali būti ir kalba, nors ir neprivalomai). Esant ribotam įvaizdžių arsenalui mūsų tautos rankose, sunormintas kalbėjimas yra vienas iš elementų, tarsi klijai, kuris lietuvių tautai suteikia aiškumo ir savasties.

Tarp kitko, mūsų tautos tėvams nereikėjo Andersono, kad suprastų, kad kalba formuoja tautą. Reikėjo nubrėžti riebų brūkšnį po lenkiškai-lietuviška praeitimi. Reikėjo iš valstiečių masės, norinčios sulenkėti, kad taptų panašiais į bajorus, sukurti tautą. Ir kalba tam tiko kaip niekas kitas. O visa tai ignoravus, nebūtų nei lietuvių, nei Nepriklausomybės.

Tad kalbininkai – mūsų kalbos komunalininkai. Nuolatos peikiami, nuolatos vėl juos kas nors užklumpa netikėtai, tačiau be jų ilguoju laikotarpiu (ne keliasdešimties metų, o dešimtmečių) vaizdas šiose vietose prei Baltijos jūros būtų kitoks.

Share Button

“Lono” rudens kampanija

Gražu ar ne?

Tarp kitko, įdomu ar šios minimaliai racionalias naudas pabrėžiančios reklamos teigiamai veikia “Lono” pardavimus? Sprendžiant pagal tai, kad tai jau ne pirma kampanija, veikti turėtų?

LONAS AUTUMN LITHUANIAN

Creative Director: Alberto Berton
Art Director: Alberto Berton
Copywriter: Alberto Berton
(www.albertoberton.com)

Producer: skristi.com
Photographer: Reda Mickevičiūtė
Stylist: Kristina Stankevičiūtė
Model: Liepa Raudonytė
Make Up: Agnė Tomaš
CGI / Postproduction: Kristina Stankevičiūtė
(www.skristi.com)

Share Button

Pasiklydę vertime: Estrella Balls

Sunku pasakyti ar “Estrella” sąmoningai pasirinko kukurūzų traškučius pavadinti “Balls”, bet turint omenyje, jog tikslinė auditorija (nors ir ne native speakers) yra jaunimas, kuriems turėtų būt girdėta ir kita “balls” reikšmė nei kamuoliai, sprendimas tikrai pošliakiškas.

“Estrella Balls – Skaniai apvalūs!”
Hmm… Yummy!

Share Button

Komentaras dėl „Manami“ logotipo.

Vakar paskelbę nuomonę, kad restorano „Manami“ logotipas gali būti nukopijuotas (“Manami – ne/geras skonis”) nuo Студия Артемия Лебедева, sulaukėm nemažai pelnyto šurmulio, o taip pat agentūros / kliento paaiškinimo. Tai “Adell Taivas Ogilvy” darbas. Tuo pačiu, išdėstę situaciją, paprašėm ir, kad Студия Артемия Лебедева pateiktų savo versiją, tačiau jie nesureagavo, tad update’inam su informacija, kurią turime:

Daugiau

Share Button